10. Šokantys berniukai Afganistane
Karo nuniokotame Afganistane buvo atgaivinta sena tradicija, vadinama Bacha Bazi (išvertus tai reikštų susidomėjimą vaikais), kai jauni berniukai išmokomi šokti ir vėliau parduodami turtingiems ponams. Vargšai berniukai yra išnaudojami kaip sekso vergai. Talibanas uždraudė Bacha Bazi, ir pagal Afganistano įstatymus tai yra nelegali veikla. Viešose vietose, kur moterims yra uždrausta šokti, berniukai priverčiami šokti grupėms vyrų, o po pasirodymų jie keliauja į viešbučius, kur paprastai yra seksualiai išnaudojami.
Dažniausiai šokėjais tampa našlaičiai, gatvėse gyvenantys vaikai ar vyriausi vargingai gyvenančių šeimų sūnūs. Vaikams net nebūna devynerių, kai jie patenka į šį sukrečiantį Bacha Bazi pasaulį. Visą šį verslą valdo galingi pirkliai, suviliojantys vaikus geresnio gyvenimo pažadais. Sumedžioti gatvėje vaikai įdarbinami. Čia klesti pedofilija – kai vaikai suauga ir jiems pradeda želti barzda, jie šokiams nebetinkami, dažniausiai tada patys tampa sąvadautojais.
Buvo manoma, kad Bacha Bazi klesti tik šiaurinėje Afganistano dalyje, tačiau aptikta pėdsakų ir pietinėje šalies dalyje bei Kabule. Už vaikų apsaugą atsakingi policijos pareigūnai patys dalyvaudavo rengiamose orgijose. Į Bacha Bazi patekusių vaikų likimas visiškai sužlugdomas, prieš juos nuolat smurtaujama, o už mėginimą pabėgti jie paprasčiausiai bus nužudyti.
9. Priverstiniai elgetos Senegale
Toli gražu ne visi Senegalo gatvėse elgetaujantys vaikai yra benamiai. Šioje šalyje maždaug 50 tūkst. vaikų yra priverčiami eiti į gatves ir prašyti pinigų. Tėvai siunčia savo vaikus į mokyklas, vadinamas daaras, kur jie turėtų įgyti Koranu paremtą išsilavinimą. Tačiau daugelyje mokyklų vaikai yra išnaudojami: išvejami į gatves uždirbti pinigų savo dvasiniams mokytojams.
Tokių elgetaujančių vaikų amžius siekia nuo 4 iki 14 metų. Jie išsiunčiami į gatves ir nurodoma, kiek pinigų turi parnešti savo mokytojams. Jei vaikas surenka ne visą numatytą sumą, jo laukia žiaurios bausmės – nuo prirakinimo grandinėmis vienutėje iki žiaurių fizinių bausmių. Pinigai, žinoma patenka į mokytojų kišenes, nė maža dalelė neinvestuojama į mokyklas ar vaikus. Be batų, tuščiomis konservų skardinėmis nešini vaikai nuo ankstyvo ryto užplūsta gatves.
8. Šventa vergystė Vakarų Afrikoje
Vakarų Afrikoje iki šiol egzistuoja ritualinė vergovės forma. Praktikuojant Trokosi (išvertus tai būtų „dievų vergas“) jaunos nekaltos merginos paimamos į šventyklas, kad išpirktų jų šeimų padarytas nuodėmes. Merginos čia patiria seksualinę prievartą, dirba sunkiausius darbus ir užsitraukia gėdą visam gyvenimui. Joms neleidžiama turėti savo pinigų, jų šeimos merginas turi aprūpinti maistu ir drabužiais. Kiekvieną merginų žingsnį kontroliuoja kunigai.
Seksualinis išnaudojimas čia – ne paslaptis, merginos turi seksualiai patenkinti kunigus, kai tik šie užsigeidžia. Yra sakoma, kad su kunigu besimylinti mergina kartu mylisi ir su dievais, kuriems dvasininkas tarnauja. Mergaitės prievartaujamos taip dažnai, kad kunigai turėtų turėti daugybę palikuonių. Tai užtraukia dar didesnę nešlovę vergėms, mat vaikai, jei mergina nėra ištekėjusi už vyro, visuomenėje nėra pripažįstami.
Jeigu šeima atsisako atiduoti savo dukterį, tikima, kad ją lydės nelaimės. Dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo šeimai gali tekti iš kartos į kartą vis siųsti nekaltas mergaites į šventyklas. Jeigu mergaitė šventykloje miršta, šeima privalo vietoj jos atsiųsti kitą nekaltą dukterį. Net ir išlaisvinta kunigo, ji gali bet kada būti priversta vėl grįžti į šventyklą, nes iki gyvenimo galo ji bus laikoma dievų verge. Nors tai ir nėra legalu, tokios šalys kaip Gana slaptai vis dar užsiima mergaičių tvirkinimu šventyklose.
7. Buitinė vergovė kaimynystėje
Labiausiai paplitusi šiuolaikinės vergovės formų – buitinė vergovė. Net 10,5 milijonų vaikų (71 % iš jų yra mergaitės) visame pasaulyje dirba namuose, dauguma iš jų čia laikomi kaip vergai. Čia jie gamina, rūpinasi vaikais, tvarko sodą, atneša vandens, valo, atlieka daugybę kitų namų ruošos darbų.
Ši vergovės forma išplitusi visame pasaulyje, netgi JAV. Manoma, kad čia yra apie 50 tūkst. vergų, kiekvienais metais atgabenama dar daugiau nei po 17 tūkst. Taigi šiomis dienomis į vergiją patenka daugiau žmonių nei tuomet, kai vergija buvo legali. Atskirti tokią nelegalią vergiją yra itin sunku, mat daugelyje šalių, iš kurių vaikai yra kilę, nėra aiškios ribos tarp darbo ir pareigų šeimoje. Svarbiausia, kad vaikai patekę į tokią buitinę vergiją nėra laikomi šeimos nariais, jie izoliuojami nuo išorinės aplinkos, yra seksualiai išnaudojami. Baisiausia, kad tai gali vykti ir jūsų kaimynystėje, tik apie tai jūs galite net neįtarti.
6. Kanapių fermos Škotijoje
Vaikai iš tokių šalių kaip Kinija ar Vietnamas atgabenami į Jungtinę Karalystę, dažniausiai Škotiją, kur verčiami dirbti kanapių ūkiuose. Šiuos ūkius paprastai valdo gerai organizuotos nusikaltėlių gaujos, ūkiai paprastai įkuriami uždarose patalpose, langai čia užtemdomi, o durys visada rakinamos. Vaikai, kuriems dažniausia būna apie 13 metų, čia ištisą parą prižiūri tūkstančius kanapių. Apie 300 vaikų kiekvienais metais atgabenami į salą, o teisinė sistema nesugeba išspręsti šios problemos.
Vaikai nežino, kaip atrodo natūrali saulės šviesa, jų diena – tai šildančių lempų skleidžiama šviesa, padedanti kanapėms augti. Kiekvieną dieną vaikai susiduria su bauginimu, smurtu, turto prievartavimu, nusikaltėliai manipuliuoja vaikais, žadėdami jiems laisvę, kai tik šie atidirbs už savo šeimų skolas. Kartais skolos išties egzistuoja, tačiau aukos jų neišsimokės iki gyvenimo galo. Viena jauna mergaitė pasakojo, kaip nusikaltėliai grasino nužudyti jos močiutę, jei ji bandys pasprukti.
Tokius kanapių ūkius stengiamasi naikinti, tačiau čia įkalintoms aukoms neskubama padėti. Nemažai vaikų buvo netgi nuteisti už kanapių auginimą. Vienas iš tokių vaikų buvo Minas, nuteistas 12 mėnesių kalėjimo, Hai Van Vo – kitas. Našlaičiui Vo iš Vietnamo buvo pažadėtas darbas restorane. Jo pagrobėjai berniukui pasakė, kad jis turėsiąs atidirbti už kelionę į Jungtinę Karalystę, ir privertė jį tapti „sodininku“. Po kratos ūkyje berniukas buvo nuteistas 27 mėnesiams kalėjimo, o vėliau deportuotas. Jei vaikai nepatenka į kalėjimus, tuomet apgyvendinami vaikų namuose. Čia vaikai ir toliau yra terorizuojami nusikaltėlių, apie du trečdaliai vaikų vėl grįžta į fermas.
Laukite tęsinio
