Medicina yra viena iš moderniosios civilizacijos pagrindų – laikome ją savame suprantamu dalyku. Tačiau ne visuomet užteko tik nueiti į gydytojo kabinetą ir gauti vaistų, kurie netrukus pagerintų jūsų savijautą. Pasak šio Listverse.com sąrašo, gydymas viduramžiais buvo ne tik kur kas pavojingesnis, skausmingesnis, bet ir keistesnis…
5. Nuodingi anestetikai
Viduramžiais apie anestetikus buvo žinoma gana mažai. Bendroji anestezija atrasta tik prieš 150 metų. Iki tol pacientus buvo siekiama nuraminti žolelių mišiniais, užpiltais vynu. Garsiausias iš tokių anestetikų buvo žinomas kaip „dwale“.
„Dwale“ ingredientų buvo daugybė – nuo tokių nepavojingų medžiagų kaip salotos ir actas iki mirtinų kaip dėmėtoji mauda ir opiumas. Neteisingai derinant šias žoleles arba neapskaičiavus jų kiekių gydymas pasibaigdavo paciento mirtimi.
4. Skylių gręžimas
Viduramžiais manyta, kad kaukolės pragręžimas (atidengiamas kietasis smegenų dangalas) leidžia sumažinti spaudimą ir išgydyti įvairias galvos ligas – epilepsiją, migreną ir įvairius protinius sutrikimus. Taip pat tikėta, kad skylių gręžimas kaukolėje gali padėti gydyti tokias fizines traumas kaip kaukolės skilimas. Nereikia nei sakyti, kad toks gydymas dažnai pasibaigdavo sergančiojo mirtimi. 3. Operacija mūšio lauke
Viduramžiais gydytojams sunkiausia buvo dirbti mūšio lauke – pagrindinės to kaltininkės - strėlės. Strėlių antgaliai prie kotų dažniausiai tvirtinti vašku dėl vienos priežasties: kai strėlė būdavo traukiama iš kūno, antgalis nulūždavo ir likdavo sužeistojo kūne. Jiems ištraukti iš kūno buvo naudojami specialūs instrumentai vadinti „strėlių pašalintojais“. Tuomet žaizdą pridegindavo įkaitinta geležimi – taip ne tik stabdydavo kraujavimą, bet ir apsaugodavo nuo infekcijų. Tyrimai parodė, kad tokie gydymo metodai buvo veiksmingesni nei buvo galima tikėtis. Kaulų rinkinių, rastų Italijoje 2011 metais ir priskiriamų VI-VIII amžiui, tyrimai parodė, kad to laikotarpio kariai išgyvendavo labai stiprius smūgius į galvą. Vieni iš tirtųjų griaučių atskleidė, kad individas išgyveno po sužeidimo, kai jo galvoje buvo padaryta penkių dentimetrų žaizda.
2. Medicininė astrologija
Viduramžiais astrologai buo taip gerbiami, kad kartais laikyti tikrais burtininkais. Jie buvo tarsi mokslininkai, galintis padėti padidinti javų derlių, nuspėti orus ir pranešti šeimai, koks bus jų vaiko charakteris. Pagal charakterį ir gimimo laiką vėliau buvo sprendžiama ir apie asmens gydymui pasirenkamus metodus.
Tam, kad nustatytų diagnozę, gydytojai remėsi specialiais kalendoriais. Pries 1500 gydytojai Europoje prieš pradėdami gydyti pirmiausiai privalėjo patikrinti ir įvertinti asmens horoskopą. Astrologijoje teigiama, kad kiekviena kūno dalis yra veikiama tam tikro dangaus kūno – saulės, mėnulio, planetų ir horoskopo ženklų. Skorpionas, pavyzdžiui, atstovavo reprodukcinę sistema, lytinius organus, žarnyną.
1. Kraujo nuleidimas
Viduramžiais gydytojai tikėjo, kad ypatingą reikšme turi žmogaus kūne ramdami tam tikri skysčiai - kraujas, juodoji ir geltonoji tulžis, gleivės. Šią tradiciją pradėjo graikų ir romėnų gydytojai, aiškinę, kad skysčių trūkumas arba perteklius turi įtakos žmogaus sveikatai.
Viduramžiais kraujo perteklius buvo laikomas daugelio ligų priežastimi. Taigi, norėdamas pagydyti žmogų nuo kokios nors ligos, gydytojas paprastai nuspręsdavo žmogui nuleisti vienokį ar kitokį kraujo kiekį. Tai būdavo daroma naudojant dėlės arba atveriant veną.
Naudojant dėles, joms būdavo leidžiama prisisiurbti prie tos kūno dalies, kurią reikėjo gydyti. Kitu atveju gydytojas paprasčiausiai atverdavo veną ir leisdavo kraujui nutekėti.
