• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apie savo dantis turbūt retai susimąstome, paskubomis juos valome šepetėliu, retkarčiais – dantų siūlu, o susirūpiname dažniausiai tada, kai skausmas nebeleidžia miegoti. Tikimės, kad perskaitę šią pagal listverse.com parengtą išties įdomią informaciją apie dantis susimąstysite ir nelauksite, kol skausmas jus suries.

Apie savo dantis turbūt retai susimąstome, paskubomis juos valome šepetėliu, retkarčiais – dantų siūlu, o susirūpiname dažniausiai tada, kai skausmas nebeleidžia miegoti. Tikimės, kad perskaitę šią pagal listverse.com parengtą išties įdomią informaciją apie dantis susimąstysite ir nelauksite, kol skausmas jus suries.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

10. Brangakmeniais papuošti dantys

Majai jau prieš 2500 metų turėjo gana pažengusį supratimą apie dantis. Jų „stomatologai“ turėjo primityvius grąžtus, skirtus dantims dekoruoti. Kartais dalis danties būdavo nupjaunama arba keičiama jo forma norint atrodyti įdomiau. O ekstremaliausiai atrodo dantų puošimas brangakmeniais. Dažniausiai vyrai turėdavo dantyse mažas skylutes, į kurias buvo įstatomi akmenėliai. Kaip teigia tyrinėtojai, majai turėjo būti gana įgudę, jei sugebėdavo išgręžti skylutes ir pritvirtinti akmenį nenulaužę danties.

REKLAMA

9. Peliukas Perezas

Paprastai, kai vaikui iškrinta dantukas, yra sakoma, kad dantukų fėja ateis ir mainais už dantį paliks pinigų. Tačiau ispanai turi kitokią tradiciją, kuri prasidėjo 1894-aisiais, kai karaliaus mažajam sūnui iškrito pirmasis dantukas. Tuomet valdovas šia svarbia proga paprašė dvasininko Luiso Colomos vaikui sukurti istoriją apie iškritusį dantuką. Taip gimė populiarusis peliukas Perezas. Nors dauguma ispaniškųjų kraštų turi panašų peliuką, tačiau danties paėmimo būdai skiriasi. Štai mažieji argentiniečiai nededa savo dantukų po pagalvėmis, bet įmeta į stiklinę su vandeniu tikintis, kad peliukas bus ištroškęs.

REKLAMA
REKLAMA

8. Gatvės dantų gydytojai

XIX a. pradžioje žmonės tik pasvajoti galėjo apie dantų gydytojus – tokia profesija net neegzistavo. Taigi žmonės kreipdavosi į tuos, kurie turėjo tinkamus įrankius dantims taisyti, tiksliau turbūt reikėtų sakyti – juos ištraukti. Turbūt atspėsite, kas dažniausiai atlikdavo dantų gydytojų vaidmenį. Tai būdavo barzdaskučiai arba kalviai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

7. Dirbtiniu būdu išauginti dantys

Kinų mokslininkai bandė išauginti dirbtinius dantis naudojant kamienines ląsteles, išgautas iš žmogaus šlapimo. Su žmonėmis tokie eksperimentai negali būti legaliai atliekami, tad dirbtinis dantis buvo auginamas pelės burnoje. Nors tokie eksperimentai pasirodė kaip didelis žingsnis link pilnai funkcionuojančio dirbtinio danties užauginimo, čia yra ir tam tikrų neaiškumų. Pirmiausia, šlapimas nėra pati geriausia medžiaga kamieninėms ląstelėms išskirti, nes tai gali sukelti užkratą. Ir net jei mokslininkams pavyks užauginti dirbtinį dantį, jiems reikės sugalvoti, kaip burną priversti tą dantį priimti.

REKLAMA

6. Vaistai nuo dantų skausmo

Mūsų protėviai turėjo daugybę įdomių būdų dantų skausmui malšinti. Dauguma jų buvo neką efektyvesni negu placebas. Kai kurie žmonės tikėjo, kad dantyse gyvena mažučiai kirminukai, kurie ir sukelia skausmą. Atsikratyti nepageidaujamais gyventojais buvo galima keisčiausiais metodais. Vienas tokių būdų aiškina, kad reikia kalbėti tam tikrus užkeikimus, o paskui apsikeisti seilėmis su varle – turbūt pats bjauriausias įmanomas dalykas. Senais laikais vienas medikas siūlė skaudantį dantį gerai išrakinėti su vinimi, kol kraujas pasirodys, o kruviną vinį įkalti į medinį paviršių. Jis tvirtino, kad taip išgydytas dantis daugiau nebevargins.

Laukite tęsinio

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų