Jei būtumėte filmų kūrėjas ir kas nors pasiūlytų filmo idėją apie čiuptuvais mojuojantį ateivį, kuris gali keisti formą, tapti nematomu ir apakinti savo priešus chemikalais, galite atsidusti ir pasakyti, kad tai tiesiog aštuonkojis. Nors mokslas paaiškino jau daug vandenynų paslapčių, jų vis dar liko. Anot listverse.com, net ir dabar gelmėse gausu padarų, kurie nustebintų daugelį.
10. Atolla medūza
Atola medūza yra neretai sutinkama – jų randama kiekviename pasaulio vandenyne. Tačiau mažai tikėtina, kad bent vieną pamatysite, mat jos gyvena didesnėje nei 700 metrų gelmėje. Kaip ir daugelis gelmių padarų, jos yra bioliuminescencinės (šviečia kaip jonvabaliai). Šia šviesa medūza naudojasi tais atvejais, kai reikia pasprukti. Jei Atolla pagauna grobuonis, ji ima švytėti ir taip pritraukia didesnes žuvis. Tada pastarosios puola Atolla priešą ir medūza turi laiko pasprukti.
Ši medūza turi vieną ilgesnį čiuptuvą, kurį naudoja aukoms gaudyti. Atolla pagriebia auką ir tampo ją pirmyn ir atgal, kol auka nebegali priešintis.
9. Dygioji ledžuvė
Ekstremofilai (gyvūnai, kurie gyvena ekstremaliomis sąlygomis) dažniausiai yra gana neįprasti. Tačiau dygioji ledžuvė tikrai yra viena įspūdingiausių. Ji randama aplink Antarktidą esančiose gelmėse (iki 1 kilometro gylyje ), kur vandens temperatūra yra – žemesnė nei 0.
Šios žuvys yra visiškai bespalvės, net jų kraujas yra bespalvis. Jos turi kraujo, tačiau be hemaglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose randamo baltymo, kuris leidžia pernešti deguonį ir suteikia kraujui raudoną spalvą. Taigi, dygioji ledžuvė yra unikali visame gyvūnų pasaulyje.
Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, kodėl ir kaip dygioji ledžuvė išsivystė. Be to, svarbu paminėti, kad jų kraujyje yra „antifrizinio“ baltymo, kuris žuvies kraują ir minkštuosius audinius apsaugo nuo sušalimo.
8. Imperatoriškoji krevetė
Mažytė ir spalvinga imperatoriškoji krevetė yra panašesnė į saldainį nei į gyvą padarą. Įdomu, kad nepaisant to, jog ši krevetė yra tiriama jau nuo 1967 metų, kol kas mokslininkams dar nepavyko išsiaiškinti, koks gali būti jos spalvingumo tikslas. Karališkosios krevetės paprastai įsitaiso gyventi ant jūrinio moliusko, žinomo kaip nudibranchas – šis beveik neturi jokių priešų, nes iš vartojamo maisto absorbuoja visus toksinus. Kadangi šias krevetes mažai kas puola, gali būti, jog jos savo spalvomis paprasčiausiai puikuojasi.
7. Moliuskas Mėlynasis drakonas
Dauguma gyvūnų ėda padarus, kurie yra mažesni už juos – taip tiesiog veikia pasaulis. Tačiau moliuskas Mėlynasis drakonas siekia įrodyti, kad gali būti ir kitaip – jis maitinasi dideliais ir pavojingais padarais, tokiais kaip medūza Portugališkas laivelis. Maitindamiesi šių medūzų čiuptuvais, kuriuose yra dilgiosios ląstelės knidocitai, Mėlynieji drakonai jas absorbuoja ir saugo savo kūnuose esančiuose maišeliuose gynybai. Be to, šie moliuskai nevengia maitintis ir savo rūšies atstovais.
Tačiau kuo labiau domimasi šiuo moliusku, tuo daugiau keistenybių sužinoma. Dauguma jūrinių moliuskų visą laiką leidžia ant jūros dugno. O ką daro Mėlynieji drakonai? Jie praryja oro burbulą ir plūduriuoja beveik pačiame vandens paviršiuje.
6. Felimare Picta
Felimare Picta yra jūrinis moliuskas, gyvenantis šiltuose, subtropiniuose vandenyse – ypač Viduržiemio jūroje ir Meksikos įlankoje. Felimare Picta priklauso nudibranchų moliuskų šeimai.
Nudibranchai paprastai yra gana maži, išaugantys iki 20, retais atvejais iki 64 centimetrų ilgio moliuskai. Nors ir primena sraiges, jie neturi apsauginio kiauto. Tačiau tai nereiškia, kad šie padarai negali apsiginti. Apsaugai jie turi labai specifinį mechanizmą – rūgštinį prakaitą.
Laukite tęsinio.
