Niekas nemano, kad pats gadina sau gyvenimą. Jūs taip pat. O jeigu ir gadinate, tai - jūsų gyvenimas. Ką norite, tą su juo ir darote. Turite teisę.
Jeigu esate tvirtai apsisprendę daryti tai ir toliau, jums padės 10 psichologijos mokslų daktaro, profesoriaus T. Gagino suformuluotų patikimų būdų padaryti tai per trumpiausą laiką.
1 būdas. Ieškokite blogiausio.
"Ne taip jau ir blogai", "Būna ir blogiau", "Iš dviejų blogybių reikia rinkis mažesnę". Puikūs devizai. Jeigu specialiai ieškote ko nors "neblogo" arba "neblogesnio iš blogų", - tuomet to, kas nuostabu ir puiku, jūs net nepastebite.
Ko ieškai, tą ir randi. Arba - kas ieško, tas randa.
Prisiminkite, kiek kartų per šią dieną suvalgėte ne tai, bendravote ne su tais, buvote ne ten ir darėte ne tą.
"O ką? Kuo aš blogesnis už kitus?" (Šis klausimas irgi iš serijos "Ieškokime blogiausio".) Nurimkite: jūs ne blogesnis. Bet ir ne geresnis. O tai jau kita istorija.
2 būdas. Jūs privalote.
Nuo mažumės tai girdime: "Reikia, sūnau, reikia, dukrele..." Viskas teisingai. Laukinį padarą - vaiką - tėvai diržu ir geru žodžiu bando sutramdyti, kad šis paklustų. Kitaip neįmanoma. Juk vaikas dar kvailas, ką jam išaiškinsi - lengviau uždrausti.
Ir štai bėga metai, galimybių įvertinti situaciją žvelgiant iš savo taško daugėja. Bet kas tuo naudojasi?
"Reikia", "privalau", "pareiga" - plieninė šių žodžių armatūra vis siaurina ir taip siaurą voljerą, kuriame blaškosi jau suaugęs (atrodytų) žmogus.
Atsigręžkite į nugyventus metus. Kiek pastangų išeikvojote darydami, ką "reikia" ir kas "būtina"? Bet juk diržas jums seniai nebegresia?..
Smerkiančio žvilgsnio vis dar bijome... O jei kas uždroš per sėdynę?..
3 būdas. Kaip visi.
Kartą pradėjęs sau gadinti gyvenimą, žmogus nebegali sustot. Supratęs, kad džiaugsmo kažkaip mažoka, jis ima blaškytis tai šen, tai ten. Juk kažkur turi būti laimė!
Žuvis, kuri duodasi po tinklą, susipainioja dar stipriau. Ir judėti galimybių vis mažiau. Nebent šiek tiek uodegą pakrutinti...
Kaip blaškosi žmogus? Jis stengiasi gyventi "kaip visi". Juk jie kažkaip gyvena? Na, ir aš kažkaip. Jie perka kažką? Ir aš! Tuokiasi? Aš irgi! Į Turkiją? Ir aš! Nesvarbu, kad man to nereikia. Užtat aplinkiniai žiūri pritariamai.
Gyvenimas eina lyg ir neblogai. (Bet ir ne gerai. O kam jau čia labai gera?) Visa tai būtų niekis, bet štai gyvenimas ne tik eina, jis praeina.
Kol jūs iš visų jėgų stengiatės gyventi "ne blogiau už kitus", jūs ne tik atidedate, bet ir visai atsisakote šanso gyventi "kaip jūs". Įtampa auga.
4 būdas. Vienu smūgiu.
Kartais naktimis žmogus prabunda: "Dieve, tai ne mano gyvenimas! Šito reikia ne man! Mane nuo to pykina!" Ir nori tas užtvaras, statytas metų metus, nugriauti vienu ypu. Iškart! Viską! Sugriauti!
Dažniausiai nepavyksta. Nemalonumai, kuriuos per ilgą laiką jis užsikorė sau ant galvos - ne granito siena, kurią, stipriai trenkus, galima nugriauti. Pabandykite stipriai trenkti į smirdančių šiukšlių kalną. Štai maždaug tokį efektą ir patiria tie, kurie nori viską perdaryti akimirksniu.
Pirma: nuo netvarkos neprisidės tvarkos. Antra, nesėkmingas bandymas grįžti į savo gyvenimą "išblaivo": o gal tai vis dėlto ir visai neįmanoma... kiekvienas, taip sakant, neša savo kryžių...
Ir žmogus grįžta į savo bjaurią kasdienybę.
Trečia - heroiški smūgiai per trumpą laiką sukuria dar daugiau griuvėsių: sugadinti santykiai, išlaidos, sveikatos problemos. Tuomet randasi dar daugiau priežasčių sumuštu veidu grįžti į buvusias vėžes.
5 būdas. Draugaukite su nelaimingais.
Jeigu pats gyveni "nelabai", tai koks smagumas suktis laimingųjų draugijoje? Juk tai spjūvis tiesiai į veidą! O štai tarp tokių pat "nešančių kryžių" - pats tas.
Jie patys savo nelaimingais veidais patvirtina svarbiausią mintį: tu toks ne vienas, kitaip ir nebūna. Tu nekaltas. Toks gyvenimas. Širdyje šlykštu, bet - ramu. O ko čia draskytis. Ar taip, ar kitaip - vis tiek nieko gero.
Toliau - gražiau. Kai iš tų nesidraskančių vienas ima draskytis, jį iš visų jėgų ima laikyti likusieji. O jeigu, neduok Dieve, jam pavyks ištrūkti? Tai ką - išeintų, kad buvo galima gyventi ir kitaip? Tai, vadinasi, aš metų metus iš savęs dariau šitokią nepaklausą - pats? Na jau kad tik jau..!
Ir kai rūpestingai už petnešų laikomas neišsiskleidęs genijus tekšteli atgal, likusieji su pasitenkinimu atsidūsta ir ima jį guosti. Ir mokyti gyventi. Atseit - kur gi tu lendi! Nešk savo kryželį...
6 būdas. Įtikėkite problemą.
Žmones ištinka sunkumai - būna. Sunkumai dėl sveikatos, pinigų, blogo oro, galiausiai - valstybės reikalų... Galima ką nors su tuo daryti. Tvarkytis. Susikaupti, galvoti, sugalvoti, bandyti, kurti. Bet čia reikia pavargti.
Todėl yra kitas įdomus būdas: būti susikrimtusiam. Pavadinkite situaciją "problema" ir - krimskitės sau su malonumu. O kitiems pasakykite: "Tu nesupranti." Ir dar pridėkite su neslepiama piktdžiuga: "Pala pala... Ateis ir tau laikas." O paskui krimskitės toliau. Nes "problemos" - tai "yra kaip yra", ir nieko čia, brolau, nepaveiksi. Na, nelaimė žmogui. Bėda.
Atjausti "problemas" (užuot palaikius veiksmą) - tuščias reikalas. O juk vis tiek kur nors rasite atjaučiančiųjų... Ypač tarp kitų "problemiškų". Ir viskas! Galima krimstis iš visos širdies. O jeigu sielvartauji, vadinasi, kokios gali būti tau pretenzijos? Juk tu ne ignoruoji, tu - procese!
7 būdas. Iki paskutinio atodūsio!
Žmonės keičiasi, gyvenimas keičiasi, orai keičiasi... Viskas keičiasi. Bet daugelis to nepastebi. Ir tegu sau viskas keičiasi - ne bėda. Aš ištikimas savo principams.
Tegu bus kieme +30 - bet jei jau nusipirkau pačiūžas, tai mirsiu nenusiausiu. Nors sveikata šlubuoja, - gėriau ir gersiu. Yra dar parako! Nors žmona/vyras siurbia mano kraują 24 valandas per parą - nesiskirsiu iki karsto lentos. Nors verslas dešimt kartų įrodė, kad yra nuostolingas, - aš gi jį pradėjau! Turiu eiti iki galo. Nuskursiu, bet įrodysiu. Manęs nepalauši!
Mes brendame per purvą dėdamiesi tankais ir kreivai žiūrime į tuos, kurie džiaugsmingai vaikštinėja šalia esančiu šaligatviu.
Nori gyventi gražiai! Niekšai. O aš neišsuksiu iš kelio. Aš pasirinkau savo kelią!
Tas, kuris "ištikimas iki galo" savo pasirinktam keliui, įrodo tik tai, kad galvoti sugeba tik vieną kartą. Iš pradžių.
Užtat kokie principai!
8 būdas. Principai ir pretenzijos.
Principai nėra visai nekaltas dalykas. Jie priverčia turėti pretenzijų aplinkiniams. Ir daro iš tų aplinkinių priešus. O jeigu principai jau labai labai aukšti, tai pretenzijos pateikiamos gyvenimui apskritai, ir priešais tampa visi: žmonės, organizacijos, televizija, transportas, orai ir artimiausia galaktikos dalis.
Dėl to galima panirti į liūdnus išgyvenimus arba kovoti atkakliai veržiantis į artimiausias kapines.
Mes paprastai nemėgstame principingų žmonių, kai jie imasi veiksmo. Nervingi jie labai. Nemalonūs. Mes jų vengiame, jie nervinasi dar labiau...
9 būdas. Vykdykite svetimus norus.
Tikrieji jūsų troškimai yra tiesiogiai susiję su jūsų asmeniu ir išgyvenami džiaugsmingai. Būtent džiaugsmas suteikia noro gyenti, iš jo ateina ir sveikata, ir gera nuotaika, ir jėgos, ir žvalumas, ir visi kiti džiaugsmai.
Tačiau (ačiū mokyklai, tėvams ir reklamai) milijonai žmonių laiko "savais" visai svetimus troškimus. Tėvų - pabaigti, pavyzdžiui, medicinos institutą. Mokytojų - gauti dešimtuką. Viršininko - pabaigti kokią nors užduotį laiku. Valstybės - sumokėti mokesčius. Kaimyno - išgerti ir užkąsti. Vaiko - nupirkti naujus džinsus. Ir t. t.
Atidus skaitytojas pastebės šiuose netikruose troškimuose vis tą patį žodį "reikia", tik užmaskuotą: "Juk tu pats to norėjai!" Netikėkite. Jeigu noras nesukelia džiaugsmo - kažkas čia ne taip.
10 būdas. Kolekcionuokite nesėkmes.
Statistika - galingas dalykas. Sykiu su tikimybių teorija. Mes su kolegomis kartą specialiai labai ilgai skaičiavome iki menkiausių detalių nelaimėlių ir laimės kūdikių sėkmes bei nesėkmes. Išeina maždaug vienodai! Nelaimėlius sėkmė aplanko netgi dažniau. Bet jau veidų išraiškos...
Kodėl taip? Todėl, kad jie kreipia dėmesį tik į nesėkmę. O laimės kūdikiai patenkinti švenčia sėkmę ir nuolat gauna patvirtinimą: viskas man sekasi. Ir štai rezultatai maždaug vienodi, tik nuotaika - skiriasi. Apsidairykite patys.
Reziumė. Jeigu aktyviai naudojate visus 10 būdų gyvenimui gadinti (ar bent jau aštuonis), - karščiausi jums sveikinimai.
Parengė Vilma Skiotienė
