Šiandien, prieš vidurdienį, daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių Smiltynės paplūdimyje sustojo gyva vorele, vaizduojančią Baltijos jūros kiaulės figūros kontūrą. Gamtosaugine „Apkabinkime Baltijos jūros kiaulę“ akcija Jūrų muziejus jau aštuntą kartą pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną.
„Gyvoji“ Baltijos jūros kiaulė buvo nufotografuota iš paukščio skrydžio. Tikimasi, jog ši, istorinę vertę turinti nuotrauka, taps ne tik puikiu Lietuvos pilietiškumo pavyzdžiu, bet kartu atkreips visuomenės dėmesį ir į sudėtingą Baltijos jūros situaciją. 2010 metus UNESCO paskelbė visų rūšių išsaugojimo metais, ypač pabrėžiant žmogaus ūkinės veiklos įtaką gamtai. ASCOBANS (Baltijos jūros kiaulių apsaugos organizacija) taip pat prisijungė prie šių idėjų. Todėl kiekvienas jūros kiaulės figūrą sudarantis žmogus atspindėjo simbolinę rūšių įvairovę Baltijoje.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai buvo pirmasis tokio pobūdžio ir tokio populiarumo sulaukęs renginys šiai dienai minėti.
„Manome, - sakė direktorė, - jog ši nuotrauka galėtų tapti ASCOBANS kitų metų simboliu.“
Renginiu ypač domėjosi Lietuvos moksleiviai: į gyvąją grandinę atvyko organizuotos grupės iš Panevėžio, Akmenės, Šiaulių, Mažeikių, Plungės, Tauragės, Telšių, Šakių. Pasak Nijolės Jablonskienės, mokytojos iš Akmenės, vadovavusios 50 pradinukų grupei, tai buvo pirmoji mažiausiųjų mokinukų pažintis su tokiu paslaptingu ir retu Baltijos gyventoju.
„Ne tik vaikai, bet ir jų mamos buvo nustebusios, kai sužinojo, jog Baltijoje gyvena banginiai,“ – sakė mokytoja.
Mažųjų banginių yra beveik visose pasaulio jūrose ir kai kuriose upėse. Kelių rūšių atstovai dažni Šiaurės jūros, Šiaurės Atlanto ir Airijos jūros gyventojai. Vienintelė Baltijos jūroje natūraliai gyvenanti mažųjų banginių rūšis – tai paprastoji jūrų kiaulė. Ji priklauso dantytųjų banginių pobūriui. Šie banginiai gerokai mažesni už ūsuotuosius, kurių žymiausias atstovas – mėlynasis banginis, todėl vadinami mažaisiais. Mokslininkai mano, kad dabar Baltijoje gyvena apie 500 jūros kiaulių, daugiausia - vakarinėje Baltijos dalyje. Tačiau praeityje Jūros kiaulės buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukario metais jos neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto.
- Deja, vėliau, iki pat 2001 metų, apie jas nieko nebuvo žinoma – sakė muziejaus biologas Saulius Karalius. - Ir štai 2001 metų balandžio 29 dieną gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasario 22 dieną Lietuvos ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros kiaulės patelė, svėrusi net 60 kilogramų. Kaip matome, žmogaus veikla trikdo šių gyvūnus, stumia juos iš įprastų paplitimo arealų. Ypač didelę grėsmę paprastosioms jūrų kiaulėms kelia žvejyba dugniniais tinklais, vien tik dėl to Šiaurės jūroje kasmet žūva tūkstančiai šių gyvūnų.
