Gyvenantys prie Žuvinto rezervato ribų žmonės džiaugiasi. Po daugiau nei 80 metų draudimų žymiai daugiau gyventojų galės patekti į draustinį. Žmonėms bus leidžiama uogauti, grybauti ir net žvejoti:
„Tegu eina žmonės. Gaila uogų ar grybų, ar žuvų? Tegul. Aš pritariu.“
„Būtinai pritariu. Savo ežerą galima sakyti turime ir negalime kojos įkelti. Tikrai pritariame.“
Tiesa, ir iki dabar į rezervatą galėdavo patekti kai kurie žmonės, gyvenantys netoli draustinio. Tačiau leidimų būdavo išduodama labai mažai. Daugiausia rudenį, kai prisirpdavo spanguolės. Du šimtai gyventojų dvi dienas galėdavo rinkti uogas. Maždaug tiek pat žmonių galėdavo žuvauti.
O dabar pateks penkiskart daugiau – apie tūkstantis žmonių. Aplinkos ministerija leido išduoti daugiau leidimų įeiti į draustinį. Rezervato direkcija abejoja, ar to iš tiesų reikėjo. Mat nėra net tyrimų atlikta, kaip tokia gausa žmonių atsilieps draustinio augmenijai.
„Bet kokia veikla, kokia ji bebūtų, pirmiausia turėtų būti įvertinta pagal atliktus tyrimus. Mes to kol kas neturime. Mes turime tiktai tyrimus apie žuvų populiaciją ir galimus pokyčius. O visa kita matysime“, – sako Rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Rezervato specialistai sako, kad kol kas labiausiai nerimauja dėl lydekų. Jų populiacija esą labai sumenkusi ir šios žuvys nyksta toliau. Teigiama, kad vienos konkrečios priežasties, kodėl taip vyksta – nėra. Bijoma, kad žymiai didesnis būrys žuvautojų lydekų populiaciją sumenkins iki kritinio lygio.
„Saugomų teritorijų įstatymas sako, kad rezervatas tai yra teritorija, kurioje turėtų būti palikta gamtiniams procesams. Ir vienintelė veikla – tai yra moksliniai tyrimai, ekosistemų, rūšių atstatymas ir palaikymo priemonės“, – pasakoja A. Pranaitis.
Direkcijos pusėn stoja rezervato lankytojai. Jie kitaip galvoja nei prie draustinio gyvenantys žmonės. Esą rezervatą reikėtų palikti ramybėje ir žmonių čia visai neleisti:
„Iš tiesų, mano nuomone, nereikia. Tai turėtų būti daugiau pažintinė veikla. Daugiau edukacinių programų, o ūkinės tikrai nereikia.“
„Jeigu leisti žmonės, tai jie nusiaubs viską, kaip paprastai. Eina, ten visas uogas renka ir paskui maišai neša. Ir grybus, ir viską. Neliks nė to gražaus kampelio.“
„Nėra kur kišti nosies kur nereikia, man atrodo.“
Aplinkos ministras jokios grėsmės rezervato augmenijai ar gyvūnijai sako neįžvelgiantis. Viskas esą vyks kaip iki šiol, tik daugiau žmonių galės patekti į draustinį.
„Tas leidimas uogauti, grybauti ir žvejoti jis buvo ir prieš tai galiojusiuose nuostatuose. Išsiplėtus teritorijoms, turbūt logiška, kad ir kiti besiribojantys kaimai galėtų pasinaudoti tokia pat galimybe“, – teigia Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Anot ministro, bet kada po rezervatą slampinėti nebus galima. Tik nustatytomis dienomis. Ir tik su specialiais leidimais. Ar žmonės juos turi – bus tikrinama. Taip pat ir žvejyba esą nevyks kaip kam šaus į galvą. Žuvauti bus leidžiama tik žiemą. Kai išskridę paukščiai.
„Jeigu tokios žiemos kaip praeita, tai tokios galimybės išvis bus atsisakyta. O kitu atveju reikia paminėti, kad turi būti atliekami tyrimai. Tie patys ichtiologiniai, kaip buvo iki šiol. Ir jeigu bus nustatyta, kad vienų ar kitų žuvų populiacijai yra grėsmė, tai lems mokslininkų sprendimai“, – kalbėjo K. Mažeika.
Sprendimui leisti daugiau žmonių į rezervatą nepritaria ir visuomeninkai bei kai kurios organizacijos. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas dėl to kreipėsi į Seimo aplinkos apsaugos komitetą.
