Daugiau ukrainietiškų prekių perka ir prekybos centrų lankytojai, tačiau kyla pavojus, kad tuoj prekių iš Ukrainos dėl ten vykstančio karo apskritai neliks. Vilnietė Jelena viename iš ukrainietiškų restoranų renkasi, ką valgys su drauge. O kodėl būtent į ukrainietišką restoraną?
„Tiesiog susitikom su drauge. Nežinau, išėjom kavos. Ir sakau: kur eisim? Na, ir ten kinietiškas, tas, anas. O, čia yra ukrainietiškas. Sakau, o, varom ten“, – sako vilnietė Jelena.
Kyjivo kotletą pietums jau valgo ir Jurijus.
„Aš ukrainietis, gimiau ukrainiečių šeimoj. Tas maistas toks panašus į mamos. Va, šiandien kraujo daviau, kad ukrainiečiam nuvežtų. Paramos pervedžiau. Dabar sakė, čia paramos 15 procentų dar pervesiu. Viskas gerai“, – kalba vilnietis Jurijus.
Pasirodo, žmonės ne tik morališkai, bet ir finansiškai padės Ukrainai – būtent 15 procentų nuo sąskaitos restoranas skiria Ukrainą palaikančioms organizacijoms. Restorano virtuvės šefas teigia: prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, ukrainietiškų barščių ar kitokių ukrainietiškų valgių paskanauti ateina daugiau žmonių.
„Kadangi darbo krūvis žymiai padidėjo. Nesumeluosiu: gerus du, tris kartus. Tenka ir ilgiau pabūt, padirbt. Čia jau nieko nepadarysi. Mes atiduodame savo jėgas, žmonės ateina paremti tos Ukrainos“, – teigia „Leleko“ virtuvės šefas Henrikas Grincevičius.
Siuvamos Ukrainos vėliavos vienoje iš Kaune įsikūrusių įmonių. Jos atstovai pasakoja: anksčiau užtekdavo paruošti vos keliolika Ukrainos vėliavų, tačiau vasario 24 dieną viskas pasikeitė.
„Man atrodo, nuo septynių ryto – labai gerai pamenu, kad viena mergina iš Birštono važiavo pas mus, jau skambino, ar turit, ar turit. Tai realiai nuo paties ankstyvo ryto visi kaip susitarę kartu“, – sako „Flagmanas.lt“ projektų vadovas Justas Daukšys.
Pasak įmonės atstovų, spausdintas ar siūtas vėliavas užsakinėja ir paprasti žmonės, ir valstybės institucijos. Buvo metas, kai vėliavų teko laukti ir visą savaitę, o dirbti nuo paryčių iki vidurnakčio.
„Visi klausia, kiek mes tų vėliavų pagaminam. Aš visada klausiu, ar mažytė vėliava skaitosi irgi vėliava, nes jeigu skaičiuosim ir mažytes, tai galima kalbėt tūkstančiais, dešimtim tūkstančių, gal ir šimtais“, – kalba J. Daukšys.
Vieno didžiausių prekybos tinklų atstovai sako: ukrainietiškų prekių pardavimai padidėjo, nors jie bendrai nesiekė ir nė pusės procento. Tam įtakos turėjo ir tai, kad lietuviai ėmė ruoštis juodai dienai.
„Ukrainietiška sausa bakalėja – tai mano minėti tie patys makaronai, pavyzdžiui, įvairūs. Yra apie 30 procentų pardavimai didesni lyginant su laikotarpiu iki karo“, – teigia „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
O druska, kurios didelė dalis buvo ukrainietiška, išvis tapo deficitine preke. Be druskos ir greitai paruošiamų makaronų, lentynose dar galima rasti ukrainietiškų padažų, saldainių, ir ne tik.
„Mano rankose tulpės, jos irgi atkeliauja iki šiol iš Ukrainos. Gėlės vis dar atkeliauja, bet, pavyzdžiui, druska nebeatkeliauja, nes 24 dieną, kai prasidėjo karas Ukrainoje, jos gamyba sustabdyta“, – sako R. Aukštuolytė.
Pasak prekybininkų, sunku prognozuoti situaciją, tačiau gali būti, kad ukrainietiškos prekės gali bent trumpam dingti iš lentynų – prekybininkai ieško alternatyvų, kuo jas pakeisti, kad dalis lentynų apskritai neliktų tuščios.
