Ukrainos prezidentas šiąnakt įrašytoje emocingoje kalboje kreipėsi į Vakarus ir priminė lyderių duotus pažadus. Ir pridėjo – už per oro atakas ir apšaudymus žuvusius civilius kalti rusai, tačiau atsakomybė krenta ir ant vakarų pečių.
„13 dienų, kai mes girdime tik pažadus. 13 dienų, kai mums sako, kad jau tuoj tuoj bus pagalba danguje. Kad tuoj mums perduos lėktuvus. 13 dienų negali apsispręsti, kažkur ten, Vakaruose, kabinetuose. Akivaizdu. Vakarai iki šiol negali apsaugoti Ukrainos dangaus nuo Rusijos oro atakų – nuo bombų, raketų, nors gali“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Tačiau panašu, kad Vakarų atsakymas Ukrainai ir toliau yra „tuoj“.
„Kalbame apie Lenkijos naikintuvus. Apie tai kalbamės su Lenkija, konsultuojamės su kitomis NATO sąjungininkėmis. Tai yra suverenios Lenkijos sprendimas, kuriam mes neprieštaraujame. Tačiau yra daug praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip lėktuvai būtų perduodami“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Vis tik Baltieji rūmai ėmėsi kitų veiksmų – sustabdė rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies importą. CNN senatorius Chris Coons sakė, kad dėl to smarkiai šoktels degalų kainos, tačiau tokia yra laisvės kaina.
„Uždraudžiame bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad rusiška nafta nebebus priiama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį Putinui“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkais.
Apie boikotą rusiškai naftai ir dujoms šiandien paskelbė ir enegertikos milžinė „Shell“. Ji iš agresorės Rusijos nebepirks naftos, gamtinių dujų, nutrauks degalinių verslą, aviacinių degalų tiekimą.
Apie tai, kad reikia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių, vakar prakalbo ir Europos Komisijos pirmininkė. Tiesa, tai Kremliui visai nepatiko – vicepremjeras ėmė grasinti ir šantažuoti Vakarus.
„Dėl nepagrįstų kaltinimų Rusijai, kalbant apie energetikos krizę Europoje, o taip pat dėl draudimų Nord Stream 2 vamzdymui – turime pilną teisę imtis atsako ir paskelbti embargą dujų tiekimui per Nord Stream 1“, – teigė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas
Šiandien dėl karo Ukrainoje vaizdo konferencijoje dalyvavo Kinijos ir Prancūzijos prezidentai ir Vokietijos kancleris. Kinijos prezidentas dėl Ukrainos paragino laikytis jo žodžiais „didžiausio santūrumo“ ir sakė, kad visi trys šalių lyderiai turėtų remti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Tarpininkauti nori ir Izraelis. Tokį norą Izraelio užsienio reikalų ministras išsakė susitikęs su Jungtinių Valstijų sekretoriumi Blinkenu.
„Izraelis yra įsipareigojęs padaryti viską, kas įmanoma, kad sustabdytų karą Ukrainoje. Mes smerkiame Rusijos invaziją. Izraelis kalbasi su abiejomis pusėmis – Rusija ir Ukraina, be to dirba su tvirčiausiomis savo sąjungininkėmis – Jungtinėmis Amerikos valstijomis ir Europa“, – teigė Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas.
Jungtinės Tautos šiandien pranešė, kad nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių skaičius viršijo 2 milijonus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.