Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.
Šalia Panevėžio gyvenanti Dangyra jau trejus metus yra mama ne tik savo biologiniams vaikams, bet ir paliktiems ar laikinai paimtiems iš šeimų. Dangyra šiuo metu augina 5-metį berniuką. Tai jau 8-tas vaikas jos šeimoje. Su savo vyru ir dukra, gyvenančiais tuose pačiuose namuose, prižiūri mažametį, leidžia į darželį, užsiima auklėjimu. Globoti mažylius Dangyra sumanė tada, kai šalyje griuvo institucinių vaikų globos namų sistema, mat tokiuose vaikų namuose prieš tai moteris ir dirbo.
„Sugalvojom eiti į kursus su vyru ir nusprendėm, kad mums tinka tas ir mes galėsime kažkiek padėti. Tai yra nelengvas, sunkus mūsų darbas, dabar aš galiu drąsiai sakyti, jau trys metai kaip dirbu. Nelengvas mūsų tas darbelis“, – sako Dangyra Meškinienė.
Dangyra pasakoja ir apie finansus. Iš valstybės ji gauna šimto šešiasdešimties eurų išmoką už globą, pinigų atriekia ir savivaldybė, tačiau visa tai globėja vadina mažmožiu. Esą kiekvienas tėvas tikrai žino, kad tinkamai vaiką aprūpinti kainuoja daug daugiau.
„Šiai dienai esu susidūrusi su švietimo skyriumi, darželiais, nes darželiuose vietų nėra, niekas nepriima, mes turime važiuoti į miestų darželius, tai irgi kainuoja ir kuras, ir kitas, kiti kultūriniai dalykai daugiau norėtųsi“, – tęsia ji.
Globos Lietuvoje vis dar laukia pusantro tūkstančio vaikų, dažniausiai be globėjų lieka vyresni.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė paskelbė, kad 160 eurų globos išmoką nuo Naujųjų metų žada didinti. Tikisi, kad tai paskatins norą tapti globėjais. Tam skirti 8 milijonai eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Globos išmoka nebuvo didinama jau beveik du dešimtmečius. Tai siūlysime ne tik didinti globos išmoką, bet ir diferencijuoti ją pagal tai, kokio amžiaus yra globojamas vaikas“, – kalba ministrė Monika Navickienė.
Nuo Naujųjų metų už vieną globojamą vaiką iki šešerių metų siūloma mokėti 213 eurų. Nuo šešerių iki dvylikos – po 246 eurus, o už paauglius – nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų – 266 eurus.
Globoti ne savo biologinį vaiką galima skirtingais būdais ir pagal galimybes.
„Gali būti budinčiu globotoju, kuris yra tikrai tam tikram laikui, tam tikram tarpui, nuo mėnesio, nuo savaitės iki trijų mėnesių. Galima tapti laikinu globėju, iki dvylikos mėnesių, laikina globa. Ir jeigu tėveliai nedaro pokyčių, neįvyksta pokyčiai arba šeimoje situacija nesikeičia, pereina į nuolatinę globą“, – sako Įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Apsisprendus reikia kreiptis į savo savivaldybę, atitikti tam tikrus reikalavimus ir pereiti globėjų kursus.
„Labai paprasti keturi žingsniai. Tereikia paruošti savo sveikatos pažymą ir nunešti į savo savivaldybę. Tada valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertina, ar nėra tam tikrų kliūčių, ar nėra baustumo, sveikatos trikdžių, kas galėtų trukdyti tapti globėju arba įtėviu“, – aiškina I. Skuodienė.
Vaikus globojančios šalies šeimos sako, kad vien didinamos išmokos nepadės. Remti valstybė turėtų ne tik pinigais, bet ir kitokia pagalba. Psichologinėmis konsultacijomis, mat atsivedus į savo šeimą vaiką susiduriama su daugybe problemų, o tikslas esą ne tik kad vaikas turėtų stogą virš galvos, bet ir kad gerai naujoje šeimoje jaustųsi. Pagalbos reikia ne tik globojamiems vaikams, bet ir patiems globėjams.
„Kol kas nebuvo, po va šio sveikatos problemų ir tokių palūžimų, bet bandai, kovoji. Nežinau, kaip bus toliau, dar laikausi dar viskas kaip ir gerai. Gal todėl, kad turiu dar mažų anūkų, jie dar paskatina“, – tikina D. Meškinienė.
Dėl numatomų didesnių globos išmokų rudenį galutinį sprendimą priims Seimas.
Šalia padidintos išmokos, šeimoms liks ta pati šimto šešiasdešimties eurų tikslinė išmoka, dar papildomų lėšų už globojamą vaiką šeimos gauna iš savivaldybės.
