Rusų okupantų sugriautos Irpinės randai. Ir nors ukrainiečiams strategiškai svarbų miestelį prie Kyjivo išvaduoti pavyko, akivaizdu, kad mūšiai čia buvo nuožmūs – pareikalavo ne vienos beprasmės aukos. Žmonių kūnai gatvėse dar nesurinkti.
Ukrainiečių pabėgėlių protestas prie Vokietijos kanceliarijos, kur šeimininkauja Olafas Scholzas. Protestuotojai prašo griežtinti sankcijas Rusijai ir stabdyti prekybą su agresore. Protestuotojų rankose per apsiaustį Mariupolyje žuvusios mergaitės batukai.
„Jai buvo šešeri ir jos vardas buvo Tatjana. Šie batukai – visiškai nauji. Ji neturėjo progos jų apsiauti. Atnešėme juos Olafui Scholzui ir siūlome parduoti šiuos batukus Rusijai, nes jis tęsia prekybą su Rusija“, – kalba karo pabėgėlė Iryna Zemlyana.
Protestuotojai padeda batukus prie aukštos kanceliariją juosiančios tvoros. Ir kaip karo sugriautos vaikystės simbolį palieka juos čia.
„Tikimės, kad tai suminkštins jo širdį, jei jis tokią turi, ir kad jis nutrauks prekybą su Rusija“, – sako Iryna.
Tačiau bent kol kas Vokietija to nesvarsto ir toliau nepritaria skubiam rusiškos naftos ir dujų embargui. Šalies gynybos ministrė sako, kad Vokietija padeda Ukrainai kitais būdais.
„Vokietija yra antra daugiausia Ukrainai ginklų tiekianti šalis. Detalių neatskleisiu. Mes apie tai viešai daug nekalbame, nes mums dabar svarbiau padėti“, – teigia Vokietijos gynybos ministrė Christine Lamrecht.
Beje, Vokietija jau šiandien pradėjo ruoštis galimiems rusiškų dujų tiekimo sutrikimams. Šalies ekonomikos ministras ragina vartotojus taupyti išteklius, nes nerimauja, kad Rusija gali griebtis šantažo ir užsukti dujų kranelį, jei negaus mokėjimų už dujas rubliais, kaip to reikalauja V. Putinas. Vokietija iš Rusijos importuoja apie pusę visų suvartojamų dujų ir žada jų atsisakyti tik iki 2024-ųjų.
„Noriu pasinaudoti šiuo išankstiniu įspėjimu ir kreiptis į pramonės atstovus ir privačius vartotojus, kad padėtų mums, padėtų Vokietijai, padėtų Ukrainai taupydami dujas ir energiją apskritai“, – kalba Vokietijos ekonomikos ministras Robert Habeck.
Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto šalys, įskaitant Vokietiją, dar praėjusią savaitę patikino, kad už rusiškas dujas rubliais nemokės. Ir pozicijos dėl to nekeičia. Tačiau Vokietija sako, kad jei Rusija ryžtųsi sutrikdyti dujų tiekimą, tai būtų didelis smūgis šalies pramonei, suvartojančiai apie ketvirtadalį visų Vokietijos importuojamų dujų.
„Rytoj Rusijos pareigūnai pristatys sutarčių pakeitimus dėl mokėjimų rubliais. Tai reiškia akivaizdžius sutarčių pažeidimus. Dar nežinome, kas numatyta tuose pakeitimuose, bet turime būti pasiruošę net tiekimo sutrikdymui“, – sako R. Habeck.
Sekti jos pavyzdžiu – ne tik Vokietiją, bet ir visą Europą – ragina Lenkija. Šalis jau uždraudė rusiškų anglių importą ir mažina gamtinių dujų pirkimus. Be to, Varšuva skelbia iki metų pabaigos ketinanti visiškai atsisakyti rusiškos naftos. Lenkija net apie 60 procentų savo perdirbamos naftos importuoja iš Rusijos ir sako, pradėjo radikaliausią planą Europoje, skirtą tapti nepriklausomai nuo energijos šaltinių iš Rusijos. Lenkija sako, kad mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių būtina, nes pinigai iš naftos ir dujų eksporto finansuoja Rusijos karą Ukrainoje.
Tuo metu S. Lavrovas šiandien lankosi Kinijoje, kuri iki šiol nepasmerkė Rusijos karo Ukrainoje. Su šalies diplomatijos vadovu akis į akį S. Lavrovas susitinka pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau pagrindinė susitikimo tema – padėtis Afganistane.
Akivaizdu, kruvino puolimo Ukrainoje temos Kinija bando išvengti. S. Lavrovas savo pagrindinei sąjungininkei susitikime dėkoja už tai, kad Maskva ir Pekinas vadovauja keliui į teisingesnę pasaulio tvarką. Štai kaip ta tvarka atrodo Ukrainoje.
„Išgyvename rimtą tarptautinių santykių istorijos etapą. Esu įsitikinęs, kad po to tarptautinė situacija taps daug aiškesnė ir kartu su jumis bei kitais bendraminčiais judėsime link daugiapolės, sąžiningos ir demokratinės pasaulio tvarkos“, – kalba S. Lavrovas.
„Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimui nėra ribų, nėra ribų mūsų pastangoms pasiekti taiką, užtikrinti saugumą ir pasipriešinti hegemonijai“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbin.
Dar vienas konfiskuotas trofėjus. Jungtinė Karalystė neleido iš Londono išplaukti šiai, 50 milijonų eurų kainuojančiai superjachtai, kuri priklauso neįvardijamam rusų oligarchui. Ir nors šis asmuo nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, jo artimi ryšiai su V. Putinu yra pakankama priežastis šią superjachtą areštuoti.
