Keliautojas Andre Brugiroux teigia: „Gal žmonės ir juoksis, bet norint sėkmingai keliauti, tėra vienas receptas, jo turistų giduose nerasite. Jums reikia mylėti žmones ir jie pas jus ateis. Reikia suvokti, kad kelionės priklauso nuo keliautojo. Jei važiuoji kaip užkariautojas, tave nušaus. Jei važiuoji kaip turistas, tave apgaus ir būsi to nusipelnęs. Jei važiuoji kaip draugas, turi šansą būti priimtas draugu.“
Užkietėjęs keliautojas gimtąją Prancūziją pirmą sykį paliko 17-os ir iškeliavo į Škotiją, kur dirbo padavėju. Jo kelionės septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kaip reikiant išsiplėtė po visą pasaulį – per šešerius metus prancūzas keliaudamas mašinomis, laivais, lėktuvais susuko 400 tūkst. kilometrų. Išleisdamas tik dolerį per dieną.
A. Brugiroux sako: „Po mėnesio suvokiau, kad išleisdavau tik dolerį per dieną. Ir sau pagalvojau: „Jei išleidi tik dolerį per dieną, visas pasaulis yra tavo.“ Tuomet supratau, kad tik keliaudamas autostopu ir neapsistodamas viešbučiuose, pamatysiu visą pasaulį.“
Autostopu keliaudamas nutrūktgalvis prancūzas nepraleisdavo progos apsistoti pas atsitiktinius žmones ir priėjęs durų slenkstį tiesiog pasiprašydavo laikino prieglobsčio.
A. Brugiroux teigia: „Yra šalių, kuriose to nesugebėdavau padaryti, bet kai kuriais atvejais, kodėl ne kalėjime? Eidavau į pagrindinį miesto kalėjimą, o ten vyruko, atvėrusio duris, paklausdavau, ar galiu apsistoti. Kelis kartus jis man vartus atidarė.“
Prancūzo kelionėms pabaiga atėjo 2019-aisiais, kai šį kartą jau į jo duris pasibeldė sveikatos problemos. Baigęs savo odisėją, keliautojas dabar turi laiko dalintis įspūdžiais – jau išleido ne vieną knygą ir dokumentinį filmą apie savo klajones ant žemės paviršiaus.