Vienoje iš sostinės gimnazijų kelios dešimtys devintokų rikiuojasi į eilę ir registruojasi. Suregistruoti moksleiviai vedami miesto autobuso link. Tai Vilniuje surengtų pratybos, mokantis, kaip reaguoti įvykus nelaimei Astrave. Pagal scenarijų, žmonės susirinkę konkrečioje vietoje ir surašyti, sėstų į valdžios parūpintą transportą.
Švarinimosi punkte radiaciją patyrusių žmonių jau laukia ugniagesiai gelbėtojai, radiacinės saugos specialistai, medikai. Čia jau atvykę ir kiti autobusai su moksleiviais, jų iš viso daugiau nei pusšimtis. Iškilusios ir specialios palapinės.
„Čia prausiamasi. – Žmogus būtų kiek išrengiamas? – Visiškai. Nuogai. Rūbai, jeigu užteršti, jeigu reikalingas švarinimas, reiškias visus rūbus paliekame čia, kaip radioaktyvias atliekas, o čia prausiamas kūnas, plaukai“, – aiškina Vilniaus ugniagesių specialistas Mindaugas Stakauskas.
Nelaimės atveju gavus radiacijos tektų atsisveikinti ir su asmeniniais daiktais, nesvarbu kokios vertės jie būtų. Įrangai rodant, kad daiktai užteršti, jie būtų surenkami, kaip radioaktyvios atliekos. O nuprausti vandeniu žmonės vėl sodinami į autobusus.
„Vilniuje šiuo metu vieną palapinę šitą, švarinimo punktą galime įrengti. O visa kita būtų telkiamasi iš valstybės rezervo. O kas valstybės rezerve yra, tai jau valstybės paslaptis, negaliu žinoti ir negaliu atskleisti. – Bet turime tokių palapinių, bent tiek galit pasakyt? Ar nežinote? –Tikiuosi, kad turime, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sako M. Stakauskas.
Nuprausti žmonės grįžti atgal į užterštą vietą negalėtų. Jiems savivaldybės numačiusios viešuosius pastatus, kur nelaimės atvejų būtų apgyvendinama daugybė evakuojamų ar laikinai perkeltų gyventojų. Šį kartą pasirinkta jau kita mokykla Vilniuje, sporto salėje jau paruoštos miesto rezerve turimos sulankstomos lovos.
Apie pratybas jų dalyviai žinojo iš anksto, o ir visos procedūros buvo tik imituojamos.
„Gal dabar mums atrodo, kad ai, čia yra tiktai pratybos, smagu, faina, bet kai tu realiai žinai situaciją, sirenos gaudžia, tau sukyla adrenalinas ir tu realiai pasimeti savo situacijoje”, – pasakoja moksleivė Liepa Proščenkaitė.
Ugniagesiai gelbėtojai taip pat patenkinti. Nors sako, kad norint rimtai pasiruošti, reikėtų viską daryti kitaip.
„Visumoje vertinčiau stipriu 8 ir manau, kad tokio lygio pratybos ne paskutinės ir mes atidirbinėsime kiekvieną etapą dar atskirai. – Ko pritrūko iki 10? – Iki 10 visada reikia stengtis ir manau, kad didesnio masto reikia daryti pratybas, kad įvertintume, ar pilnai pasirengę“, – komentuoja Vilniaus ugniagesių vado pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.
Didesnės ir masiškesnės pratybos buvo rengiamos prieš keletą metų, tačiau tuomet jas organizavo Vidaus reikalų ministerija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Vilniaus valdžia aiškino, kad nori realių, o ne imitacinių pratybų ir ketino piko metu uždaryti vieną judriausių mieste, Ukmergės gatvę. Tačiau ministerijai tam paprieštaravus, sostinės valdininkai įsižeidė ir pratybose nedalyvavo visai. Šiandien būdami pratybų šeimininkais, nors ir galėjo, bet gatvių uždaryti jau nenorėjo.
„Šios pratybos yra mūsų 3 metų civilinės saugos prevencinių priemonių plano pabaiga. Šis ciklas pasibaigė“, – aiškina civilinės saugos skyriaus vedėjas Modestas Rudys.
Pagal nacionalinius planus, įvykus nelaimei Astrave, Vilniaus gyventojų evakuoti nereikėtų, tačiau miesto valdžia sako vis tiek norinti tam pasiruošti.
