Ekologai sako, kad tokius viešbučius savo kieme turi įsirengti ir kiekvienas sodininkas.
Kol kas Lietuvoje vabzdžių viešbučių yra tik pavieniui, nors Vakarų Europos parkai jau seniai puošiasi tokiais statiniais. Jų paskirtis atkurti ir saugoti dėl miesto ir pramonės plėtros nykstančią vabzdžių įvairovę. Taip pat sudaryti sąlygas, kad jie turėtų kur veistis.
„Tai tokios dėžės prigrūstos natūralių medžiagų, įvairių šiaudelių ir šių daiktų mintis, paskirtis yra atkreipti žmogaus dėmesį į tai, jog šalia paukščių, žvėrių, taip pat yra vabzdžių biologinė įvairovė“, – sakė miškininkas Raimundas Ereminas.
Iš viso 11 vabzdžiams skirtų viešbučių „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ darbuotojai įrengs Ozo parke ir Bernardinų sode. Šios akcijos atstovai nori paskatinti vilniečius domėtis juos supančia gamta ir prisidėti prie tvarios miesto ekosistemos išsaugojimo.
„Atkreipti vilniečių dėmesį į tą tvarumą ir tą, sakykim, tausojantį gyvenimo būdą dar labiau. Turime suprasti, kad viskas prasideda nuo mūsų pačių. Nuo mažų inkiliukų, nuo mažų namukų, nuo mažų gražių iniciatyvų“, – sakė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ direktorė Justina Prunskienė.
Vabzdžių viešbutyje laukiami skirtingi gyventojai – bitės, kamanės, vapsvos, drugeliai, šimtakojai, auslindos ir kiti vabzdžiai ir vabalai. Tiesa, labiausiai viešbutyje mėgsta lankytis boružės. Nameliui pūnant, vieni vabzdžiai išsikraustys, bet atsikraustys kiti. Kaip tikrame viešbutyje. Vabzdžiai čia slėpsis, maitinsis ir dauginsis.
„Viena frakcija vieniems vabzdžiams, kita frakcija kitiems, trečia, ketvirta. Toks tas mūsų vabzdžių viešbutis. O kur baras? Džakuzi? Baras, džakuzi – visur aplinkoj. Terasoj“, – sakė miškininkas Raimundas Ereminas.
Na o viešbučio atidarymo ceremonijoje dalyvavę vaikai sako, kad vėliau bus smagu ateiti pasižiūrėti, kas juose apsistojo, nors vabalų ir vabzdžių nemėgsta.
Penkiametei Leticijai nepatinka nei musės, nei bitės, nei uodai. Jai antrina ir aštuonmetis Artūras – sako ir jis nesas didelis vabzdžių mėgėjas.
O štai sodininkai, pasak gamtininkų, vabzdžių viešbučius turėtų itin pamėgti ir įsirengti juos savo kiemuose ir soduose, nes vabzdžiai vėdina, purena ir maisto medžiagomis papildo dirvožemį, skaido senus lapus, medieną, dvėselieną. Skruzdėlės ir vabalai iškasa kanalus dirvožemyje ir pagerina vandens pasiekiamumą augalams.
„Vadinasi, mūsų sodyba, mūsų parkas yra brilliant. Tai aš sakau, kad mes vabzdžių viešbučiu pakeliam savo erdvę į naują kokybės lygį“, – teigė miškininkas Raimundas Ereminas.
Vabzdžiai svarbūs augalų dauginimuisi, nes jie apdulkina net apie 80 procentų žmonių maistui vartojamų augalų rūšių, platina augalų sėklas. Šį darbą taip pat dirba kamanės, vapsvos, musės, drugeliai.
„Plėviasparniai vabzdžiai yra svarbus apdulkintojas, todėl kiekvienas sodininkas turėtų turėti savo kieme tokį“, – sakė ekologas Rokas Butkus.
Žmonės vabzdžių viešbutį gali pasidaryti ir patys. Tam galima naudoti įvairias gamtines medžiagas: medžių kaladėles, senus kelmus, keraminius vamzdžius, čerpes ar plytas.
„Įvairaus diametro skylutės. Yra pasirenkama įvairi mediena. Gali būti ir spygliuočiai, ir lapuočiai. Kankorėžiai, medžio žievės“, – sakė R. Butkus.
Kuo įvairesnės vabzdžių viešbučio statinio medžiagos, tuo daugiau įvairių rūšių vabzdžių jame gali gyventi. Vabzdžiai sudaro apie 90 procentų pasaulio gyvūnų rūšių. Jų priskaičiuojama per 8 milijonus, o daugybė dar nė neatrasta.
