Labdara besirūpinančios organizacijos Galestingumo fondo valdytojas vardija maiše esančias gėrybes. Kiekvieną pirmadienį jų gavęs iš Maltos ordino veža Joanitų vienuolyno seserims. Bet pakeliui, gatvėje, sustoja ir prie vieno kito išmaldos prašytojo. Jų, rudeniop vėstant orams, daugėja.
Išmaldos prašytojai sako maisto gaunantys dažniau nei pinigų. Ir kuo arčiau bažnyčios ar Senamiesčio, tuo žmonės dosnesni.
„Maisto dažnai duoda, ir pinigų duoda. Man nėra skirtumo, svarbiausia reikia gatvėje išgyventi“, – sako išmaldos prašytojas Gintas.
Tą patį sako ir prieš dvejus metus po traukiniu pakliuvęs ir pėdos netekęs Saulius:
„Žmonės ką padeda, kapeiką vieną kitą.. čia šalia parduotuvė, aš nusiperku, pavalgau.“
Kiti prašytojai labiau išrankesni:
„Aplamai, nenoriu aš. Sumuštinio tikrai nenoriu. Nu, sausainius paimsiu.“
Smagiau, kaip sako Vytas, gauti pinigų. Tokių ir mažiau išrankių kiekvieną pirmadienį fondo valdytojas Vygandas Čeponis sutinka apie dešimt vien Gedimino prospekte. Tiesa, kiek ilgai jiems galės dalyti maistą gatvėje, nedrįsta ir spėti. Nes jo iniciatyva gelbėti tokiems žmonėms, kaip guodžiasi, užkliūva pareigūnams.
„Paskutinis incidentas buvo lapkričio 4 d. Aš sustojau, ir paėmiau maisto dėžę, nuėjau tenai, privažiavo policija ir pasakė, dink iš čia. Duodu tris sekundes“, – teigia fondo valdytojas V. Čeponis.
Policija sako šį konkretų atvejį reikėtų nagrinėti. Tik štai stoti vidury gatvės, kad ir su avarinėmis šviesomis, taisyklių pažeidimas.
„Reikia įvertinti visas aplinkybes. Kas per gatvė, koks eismo intensyvumas. Ką jis davė ir panašiai. Bet, be abejo, jeigu jis paliko mašiną neleistinoje vietoje ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimą, tai vėlgi užtraukia administracinę atsakomybę“, – pasakoja Vilniaus policijos atstovas Jevgenijus Liepis.
Tiesa, pareigūnai sako, kad nubaustas žmogus gali būti ne tik už tai, kad paliko mašiną neleistinoje vietoje, bet ir už tai, kad vargstančiam davė lauknešėlį ar pinigų. Vilniaus viešosios tvarkos pareigūnai sako, kad sostinėje jau beveik dešimt metų galioja taisyklė – negalima nei duoti išmaldos, nei imti. Ir paaiškina, kodėl reikėjo tokio sprendimo.
„Tokio draudimo sėdėti, gulėti, nėra, yra draudimas prašyti išmaldos. Bėda ta, kad kai tie žmonės prašo išmaldos, dažniausiai šalia savęs užteršia teritoriją. Įvairiais būdais, tiek gamtinius reikalus atlikdami, tiek šiukšles išmesdami“, – kalbėjo savivaldybės atstovas Andžej Dinikis.
Štai todėl, kaip sako Vilniaus policija, dar nepasibaigus metams gauta apie du šimtus gyventojų pranešimų, kad vienoje ar kitoje sostinės vietoje žmonės prašo išmaldos.
„Baudžiam… Bet įstatymas mums numato, kad už tokį pažeidimą, galima skirti žodinę pastabą. Tai mes stengiamės tai ir daryti. Ypač, jeigu pirmą kartą asmuo… ir jis supranta savo elgesį, gailisi… nes dažniausiai, tie kurie prašo išmaldos iš savo praeities jau susikaupę tų baudų. Ir dar viena, kita bauda tikrai nepaveiks jų elgesio“, – sako J. Liepis.
Pareigūnai pasakoja, kad žmonės išmaldos prašo ne tik sėdėdami gatvėje. Dažnėja atvejų, kai prašytojai įsisuka į kamščius, ir maldauja vairuotojų pinigų. Tenka vaikytis jau ne tik suaugusių, bet ir valgyt prašančių vaikų. Labdara besirūpinantis vyras sako sieksiąs, kad tokių žmonių savivaldybė nevaikytų, o sudarytų sąlygas jiems dalyti maistą.
Savivaldybė žada pagalvoti, ir bent jau organizacijų atstovams sudaryti sąlygas vieną kitą bandelę prašantiems paaukoti.
