„Liepojoje esu jau penkti metai. Taip susiklostė, kad išvykau vasarą ten į stovyklą ir pasilikau ilgesniam laikui. Jau buvau pavargęs nuo rūpesčių, susijusių su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rekonstrukcija, nes vienu metu pats nebežinojau, kas iš tikrųjų esu – kunigas ar statybininkas. Aiškiai jutau, kad nukenčia mano tiesioginės pareigos, mano pašaukimas, todėl nutariau padaryti pertrauką ir atsitraukiau. O Liepojoje toliau kunigauju, turime stiprią ir labai įvairią tikinčiųjų bendruomenę. Dažniausiai mišias aukoju rusų kalba, bet esu neblogai pramokęs latviškai. Na, o vasarą Liepoją užplūsta daugybė lietuvių, kurie randa laiko ir mane aplankyti, atvyksta į pamaldas“, – šypsodamasis sako brolis Pijus.
Visgi per tuos penkerius metus vienuolis dažnai atvažiuodavo į Lietuvą, nes rūpėjo susitikti ir su buvusia tikinčiųjų bendruomene, ir su kitais dominikonų vienuoliais, ir su Raseiniuose gyvenančia mama. Bet ar žada grįžti su visam į Lietuvą, brolis Pijus kol kas nežino.
„Šiuo metu esu laimingas ten, kur esu. Netoli jūra, daug gamtos. Bendrauju su žmonėmis, dirbu darbą, kuris man patinka ir mėgaujuosi tuo, ką darau. Niekada per visus vienuolystės metus nesu suabejojęs savo pašaukimu. Buvo įvairių silpnumo akimirkų, kaip ir visiems žmonėms, bet noro viską mesti nepatyriau,“ – tikina brolis Pijus.
Neseniai jis paminėjo 50-ąjį jubiliejų. Kaip pats teigia, augantis metų kraitis neliūdina, nes su vyresniu amžiumi ateina dar daugiau išminties ir patirties. O ar yra dalykų, dėl kurių brolis Pijus visgi gailisi?
Pokalbio metu vienuolis atskleis, ar buvo bent kartą rimtai įsimylėjęs ir ką tuomet darė? Taip pat išgirsite, iš kur brolis Pijus semiasi įkvėpimo ir kodėl jis toks populiarus tarp jaunimo.
Visą interviu su broliu Pijumi žiūrėkite vaizdo įraše.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt rubrika, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
