Drastiškai išaugusios sąskaitos už šilumą šokiruoja vilniečius. Lapkričio sąskaitos – dvigubai didesnės nei pernai. Tas, kas pernai lapkritį mokėjo 40 eurų, dabar gavo apie 80 eurų sąskaitas. Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Man buvo 76 eurai su karštu vandeniu. Taip sunku gyventi, auginti vaikus.“
„Per didelė, aišku. 45–50 eurų už 47 kv. metrus, čia daug jau.“
„Negaliu mokėti, pensija maža labai, 328 eurų.“
„Vilniaus šilumos tinklų“ bendrovės atstovai teisinasi, kad gyventojus perspėjo dar spalį pasiruošti šią žiemą didesnėms sąskaitoms, mat Europoje drastiškai brango dujos, kurios „Vilniaus šilumos tinklų“ katiluose sudaro net 60 proc. kuro.
„Jei lygintume senos statybos namą, kurio pernai atitinkamą laikotarpį šildymo sąskaita buvo 32 eurai, šiemet viršija 70. Tai daro įtaką dujų kaina, išaugusi daugiau nei 6 kartus, gamybos kaštai analogiškai išaugę ir truputį šaltesnis lapkritis nei pernai“, – sako „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas Laurynas Jakubauskas.
Vilniečius smaugiant šildymo sąskaitoms, valdantieji pradeda demonstruoti susirūpinimą. Štai Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis reikalauja šilumą sostinėje atpiginti. Jis priekaištauja Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), esą ši nustato per didelę kainą už šilumą, kurią vilniečiai turi mokėti atliekas deginančiai Vilniaus kogeneracinei jegainei. Seimūnas tvirtina, kad atliekų jėgainė šilumą miestui turėtų tiekti kone nemokamai, mat kuro neperka, ir netgi gauna pinigus iš miestiečių už atliekų sutvarkymą.
„Atliekų jėgainės traktuojamos kaip biokuro katilai. Tai turi būti pakeista, joms kuras nieko nekainuoja. Jei pakeistume reguliavimą, kaina vilniečiams turėtų sumažėti“, – mano Seimo Laisvės frakcijos narys K. Adomaitis.
Liberalui antrina ir konservatorius Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Vilniaus miesto savivaldybė jau metus šneka su reguliuotoju VERT, kad būtų peržiūrimos reguliacinės tvarkos, kaštai, pajamos ir kainos vartotojams turi būti skaidriai pateiktos. Bet mūsų kreipimaisi į VERT nesulaukė reakcijos“, – sako V. Benkunskas.
Kad Vilniuje šiluma yra per brangi, politikai rodo Kauno pavyzdį. Kaune atliekų deginimo jėgainė šilumą parduoda trečdaliu pigiau. Energetikos tarybos atstovas pripažįsta, kad vilniečiams šiluma galėtų būti pigesnė, tačiau mėgina teisintis, kad norint nustatyti mažesnes kainas, būtina pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymą, o tai – jau politikų darbas.
„Šiuo metu atliekų deginimo jėgainių nereguliuojame, kai turėsime teisę reguliuoti deginimo įkainį, žiūrėsime bendrą balansą. Tokie objektai ne tik degina atliekas, bet ir gamina elektros ir šilumos energiją“, – teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
Šilumos gamintojų asociacija šiame konflikte laikosi neutraliai, tačiau ragina neturėti didelių vilčių, kad galutinė šilumos kaina vilniečiams ženkliai sumažės sumažinus atliekų deginimo bendrovės tarifus. Esą kol Vilniuje nebus pastatyta „Ignitis“ biokuro jėgainė, šilumos kaina sostinėje ir toliau liks viena didžiausių šalyje.
„Ar čia duos didelį efektą? Jei nori atpiginti šilumą į miestą, reikėtų padidinti šiukšlių priėmimo vartų mokestį. Jei jis bus reguliuojamas. Čia kaip susisiekiantys indai. Jei perkelsi sąnaudas, pabrangs šiukšlių priėmimas, atpigs šiluma ir priešingai“, – sako asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
„Ignitis“ atstovai į seimūnų ginčus dėl šilumos tarifų veltis atsisako ir tvirtina paklūstantys įstatymams. Vilniaus savivaldybė viliasi, kad šioje vitoje biokuro jėgainė sostinėje bus per metus pastatyta ir jau kitų metų pabaigoje miestiečiams turėtų tiekti pigesnę šilumą.
