Tiesa, pristačius planą, dabar reikia platinti ir kai kurias miesto gatves – bet koją kiša ir biurokratizmas, ir Vyriausybės nenoras padėti sostinei. Miesto meras skundžiasi, kad pinigų neskyrė nei socialdemokratai, nei dar neseniai Vyriausybėje sėdėję bendrapartiečiai konservatoriai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kai rusai įsiveržė į Ukrainą, gyventojai puolė evakuotis iš miestų. Nusidriekė kilometrinės spūstys, eilės ir prie degalinių, ir prie pasienio punktų. Žmonės grūdosi ir į traukinius.
Praėjus daugiau nei 3 metams, arba daugiau nei tūkstančiui karo dienų, savo evakuacijos planą pagaliau pristatė Vilniaus valdžia.
„Plano paskelbimas ar priėmimas jokiais būdais nereiškia, kad yra padidėjęs pavojus, ar atsiradęs poreikis jį aktyvuoti. Tai situacija stabili, jokios panikos nenorime kelti. Mūsų tikslas labai aiškus – turėti planą, turėti sąveiką tarp institucijų, žinoti, kas už ką atsakingas“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Naujų, nežinomų gyventojams kelių iš miesto valdžia nepristatė, tad iš esmės tik išryškino tuos, kuriuos žmonės ir taip gerai žino. Išskirtos trys pagrindinės kryptys – link Panevėžio, link Kauno ir link Alytaus. Kiekviena kryptimi gyventojams siūloma naudotis pagrindiniais keliais. Papildomai žemėlapiuose nurodyti ir greta esantys mažesnio intensyvumo keliai.
„Tikrai būtų skiriamos papildomos policijos pajėgos eismo reguliavimui. Galbūt kažkur būtų išjungiami šviesoforai, pagal situaciją būtų tiesiog rankinis valdymas, atliekamas pačių policijos pareigūnų, kad paspartintume transporto srauto judėjimą, išvengtume kamščių ir užtikrintume transporto judėjimą“, – teigė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Savarankiškai išvyktų ne visi
Iš viso sostinėje gyvena daugiau nei 600 tūkstančių žmonių. Jeigu reikėtų, tikėtina, kad didžioji dalis miestiečių išvyktų patys, savarankiškai. Bet miesto valdžia skaičiuoja, kad pagalbos reikėtų maždaug 150 tūkstančių gyventojų.
„Gyventojai, kurie neturi asmeninio automobilio ir negali miesto palikti savarankiškai, gavę evakuacijos nurodymus turėtų kuo skubiau atvykti į artimiausią surinkimo punktą ir jame užsiregistruoti“, – aiškino V. Benkunskas.
Vadinamieji surinkimo punktai yra vietos, iš kur miesto autobusais žmonės būtų išvežami iš Vilniaus. Sąraše – beveik 70 tokių punktų. Tai kiekviename mikrorajone esančios mokyklos ir darželiai.
„Noriu pirmiausia paprašyti ir pabrėžti, kad visi vilniečiai, kurie gali prisidėti prie Vilniaus gynybos, valstybės gynybos, vis dėlto, turėtų pirmiausia ginti. Tada, jeigu situacija juda ne į tą pusę, kurią mes planavome, žinoma, evakuacijos planas dėl to ir buvo paruoštas, kad mes tą galėtume padaryti“, – sakė gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.
Žmonės, kuriems reikalinga pagalba – pavyzdžiui, neįgalieji ar nejudantys senjorai – turėtų skambinti specialiu savivaldybės numeriu ir registruoti pagalbos prašymą.
Tiesa, kaip ir eiliniai vilniečiai, taip ir miesto meras žino, kad sostinės gatvės užsikemša nuolat, ką jau kalbėti apie panikos apimtus ir bėgti pasiryžusių žmonių srautus. O kai kurie išvažiavimai iš miesto – komplikuoti. Pavyzdžiui, prie Gariūnų yra vos viena eismo juosta, vedanti į magistralinį kelią Kauno link.
„Ar yra planai tą kelią tvarkyti, platinant iki 2 eismo juostų? Tai gavom raštus iš visų institucijų, kad nieko planuose nėra ir prioriteto tam neskirs. Vienintelis dalykas, kuris padarytas – pasiūlymas miestui per įgaliojimą šitą kelią pasiimti ir tvarkytis patiems. Tai tą mes pasiimame“, – teigė Vilniaus meras.
Susiduria su biurokratinėmis kliūtimis
Anot V. Benkunsko, iš viso yra 5 vietos mieste, kurias reikia tvarkyti, platinti. Bet kol viskas bus sutvarkyta, praeis daugiau nei 5 metai – daugybė laiko sugaištama dėl biurokratinių kliūčių. Nacionalinio saugumo klausimai ir projektai svarstomi kaip eiliniai.
„Jeigu jūs klaustumėte manęs, ar mane tokie tempai tenkina – tai ne, netenkina. Bet mano darbas yra garsiai šnekėti ir sakyti, kur yra labiausiai stringantys projektai, procesai ir bandyti tuos reikalus keisti“, – sakė meras.
Vilniaus biudžetas viršija pusantro milijardo eurų, bet V. Benkunskas nori, kad prie evakuacinių kelių tvarkymo prisidėtų ir Vyriausybė. Tačiau centrinė valdžia to nedaro. Tiesa, meras pripažįsta, kad pagalbos konservatorių valdomas miestas nesulaukė ir kai Vyriausybėje sėdėjo jų kolegos konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje.
„Kai tu nori paprašyti pinigų kažkokiems projektams, tu turi būti pasirengęs tuos projektus pristatyti, jie turi būti tam tikro baigtumo lygio ir panašiai. Niekas pinigų avansu neduoda ir tokio instrumento nėra“, – sakė V. Benkunskas.
Susipažinti su Vilniaus evakuacijos planu gyventojai gali savivaldybės internetiniame puslapyje, atspausdinti planai bus išdalinti seniūnijoms ir bibliotekoms. Vilnius yra tik antrasis šalies miestas, kuris pasirengė tokį planą – iki šiol jį turėjo tik Jonava. Vis dar nėra parengtų ir nacionalinių planų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
