33 m. Robertas sėdasi į odontologo kėdę. Vyras sako per metus čia apsilankantis ne kartą. Ir jau ne profilaktiškai – jam reikia rimtesnio gydymo. Mat dantys nėra stiprūs, byra: „Valgom nesveiką maistą. Laiku nevalom dantų.“
Štai todėl nė keturiasdešimties neturinčiam Robertui jau reikia protezavimo: „Daktaras sako, kad reikia, bet dar nesiryžtu. Reikia laiko tam skirti. Taip ir pinigų irgi reikia.“
Vyras dirba, turi šeimą. Tad visada, kaip sako, atsiranda papildomų išlaidų ir apie dantis nėra kada galvoti.
50 m. Leonardas sako išvis likęs beveik be dantų, norėtų susidėti protezus, bet irgi neprisiruošia: „Reikia, gi gyventi ir gyventi dar. Gi tik penkiasdešimt, o dar penkiasdešimt reikia nugyventi. Tai reikia, bet vis nėra laiko. Vis darbas, vaikai, žmona."
Tokių pasiteisinimų ir vis jaunesnių pacientų, praradusių dantis, kaip sako Vilniaus rajono poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėjas, daugėja.
„Matome įvairias situacijas, kartais ir labai liūdnas, ir dar darbingo amžiaus. Ir dėl įvairių priežasčių, negalėjimo padaryti ir finansinių aspektų, negali protezuoti, kokybiškai susitvarkyti dantų“, – sako skyriaus vedėjas Pranas Černiauskas.
O tai, kaip sako tokiems žmonėms pagelbėti užsimojusi Vilniaus rajono savivaldybė, esą žlugdo jaunus žmones. Ir dėl to, kaip sako Socialinės rūpybos skyriaus vedėja, daug yra ir pašalpininkų.
Todėl nutarta nuo Naujųjų tokiems žmonėms kompensuoti odontologines paslaugas. Dantų protezavimui vienam žmogui iš savivaldybės biudžeto bus skiriama po 500 eurų.
„Ir jiems tokios paslaugos neįperkamos. Žmogus tada praranda pasitikėjimą savimi, atsiranda psichologinės problemos, jiems sunku įsidarbinti“, – teigia savivaldybės atstovė Irena Ingelevič.
Tokiai idėjai darbingi žmonės pritaria, esą darbo vieta tikrai dažnai priklauso nuo šypsenos:
„Šypseną žiūri, ir susiraukęs atrodo, kad be dantų. Aš kai parduotuvėje dirbu, tai tikrai žinau, kad šypsena daug ką reiškia.“
„Jeigu nukentėjo žmogaus išvaizda, jo pasitikėjimas krenta, tai automatiškai to reikia.“
Per metus, kaip sako vien šios poliklinikos odontologai, norinčiųjų gauti tokią kompensaciją būtų apie 100. Savivaldybė suplanavo odontologų paslaugas kompensuoti kol kas tik pusei jų. Bet jeigu poreikis bus, nutarta į tai atsižvelgti planuojant metų biudžetą. Tačiau norintieji gauti tokią kompensaciją turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
„Ir būtent yra sąlyga, kad būtų žmonės apdrausti, dirbantys arba nedirbantys dėl objektyvių priežasčių. Ir nepasiturintys, kurių pajamos vidutinės šeimos, arba vieno gyvenančio asmens, neviršija 240 eurų per mėnesį“, – pasakoja I. Ingelevič.
Tad Robertui veikiausiai tokia kompensacija nepriklausys. Nes jo pajamos, kaip sako vyras, didesnės nei tų, kas pretenduoja į kompensaciją.
Odontologai priduria, kad žmogus turi atitikti ir tam tikrus sveikatos reikalavimus. Pavyzdžiui, turi būti diagnozuotas didesnis nei antro laipsnio patologinis visų dantų nudilimas. Tiesa, kai kurie pacientai svarsto, ar užtektų pusės tūkstančio kompensacijos protezavimui. Medikas ramina – iš dalies taip.
„Priklauso nuo darbų mąsto. Nuo situacijos matomos burnoje. Bet aš manau, kad kai kuriuos būtinuosius darbus, ar bent jau estetinius… arba kažkiek atstatyti funkciją kramtymo“, – kalbėjo skyriaus vedėjas Pranas Černiauskas.
Po trejų metų, tie patys žmonės vėl galės stotis į eilę ir tęsti protezavimo darbus toliau. Kompensacijos jaunesni žmonės lauks atskiroje eilėje, ne kartu su vaikais ar senjorais.
