Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1,5 tūkst. moterų. Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentei Aušrai prieš šešerius metus buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys. Moteris perėjo visus vėžio gydymo etapus, pasak moters, sunkiausia buvo chemoterapija. Aušra tikina, kad rezerve esančius pinigus būtų galima panaudoti inovatyviems vaistams kompensuoti.
„Žmogaus gyvybė yra svarbi dabar, o ne rezerve. Mes negalime žmonių gyvybių laikyti rezerve. Kada tu išgirsti, kad yra rezerve tie pinigai, o tu žinai, kad sirgdamas onkologine liga tau reikia jų dabar ir tu jų negauni. Tai ką tu gali pagalvoti apie mūsų valstybę“, – sako asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.
Dar Seime vykstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto svarstymui sveikatos apsaugos ministras sulaukė kritikos dėl pučiamo rezervo. Jis šių metų pradžioje sudaro 341 milijoną eurų. Planuojama, kad metų pabaigoje pavyks sukaupti daugiau kaip pusę milijardo eurų. Tačiau, pasak pacientų organizacijų, kaupdama pusės milijardo rezervą, ministerija neranda pinigų inovatyviems vaistams kompensuoti. O tam pirmais metais reiktų maždaug 40 milijonų eurų.
„Vaistai, apie kuriuos valstybė buvo pasakiusi, kad jie yra pakankamai įperkami ir efektyvūs, nebuvo pinigų jiems kompensuoti. Iš pradžių tą girdėjome, kad tie vaistai bus kompensuojami 2019 metų vidury, pabaigoje, taip ir nekompensuojami, metų pradžia yra ir toliau tas nevyksta. Faktas, kad tas klausimas neišsisprendžia. Ir mes dabar Europoje esame prasčiausiai su inovatyvių vaistų prieinamumu ir ta atskirtis tik didėja“, – pasakoja onkologinių ligonių atstovas Šarūnas Narbutas.
A. Veryga tikina, kad rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esą šie pinigai yra naudojami ir moderniems vaistams, ir medikų algoms didinti. Tik esant reikalui ir ne visais atvejais kaip norėtųsi.
„Šiaip rezervą mes esame naudoję ne vieną kartą, kai iškyla tokia būtinybė. Prisiminkime lėšų medikų atlyginimams naudojimą, pernai prašėme pinigų vaistams, tieks patiems onkologiniams vaistams, kai pritrūko jų, buvo daugiau įtraukta nei buvo suplanuota“, – teigia ministras A. Veryga.
Pasak Finansų ministerijos, didesnis privalomojo sveikatos draudimo rezervas reikalingas dėl fiskalinės politikos – esą įvykus krizei ar kitoms nenumatytoms aplinkybėms tuos pinigus būtų galima tikslingai panaudoti.
„Kalbant apie tai, ar vienas, ar kitas rezervas galėtų būti mažesnis, ar ne, visose srityse, ko mes bepaklaustume, visi sakys, kad gal nereikia šito rezervo. Bet mes turime matyti bendrą vaizdą, valstybė turi turėti rezervą, nes kai jų neturėjo, prisiminkime, kas įvyko“, – kalbėjo ministras Vilius Šapoka.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad nenumatytiems atvejams užtektų maždaug dešimtadalio planuojamo rezervo – apie 60 milijonų eurų.
„Visa kita yra Vyriausybės pasirinkimas kaupti daugiau. O kaupti daugiau dėl to, kad kitos valstybės biudžeto išlaidos yra didesnės nei pajamos ir dėl tos fiskalinės drausmės, dėl kurios turime atsiskaityti Briuseliui. Tai sveikatos biudžeto lėšomis, kas reiškia mirusiųjų pacientų gyvybėmis mes finansuojame visas kitas sritis. Kitaip to negaliu pavadinti“, – sako Š. Narbutas.
Seimo nariai ne kartą sveikatos apsaugos ministrą Verygą kritikavo dėl esą dirbtinai pučiamo PSDF rezervo. Konservatorė Ingrida Šimonytė dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo naudojimo žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.
