Eva su savo šunimi Pablo atvyko išsimaudyti prie jūros į auginiams skirtą pliažo ruožą prie Klaipėdos. Sako, jos keturkojis šeimos narys per tokius karščius tik kankinasi.
„Namuose miršta, todėl ir atvežėm prie jūros pasivaikščiot. Nes kitaip neišbus jis. Visas varva, seilėjasi, visaip kaip“, – pasakoja Pablo šeimininkė Eva.
Dar viena jūros mėgėja – Musytė. Jos šeimininkė pasakoja, jog namuose šuo dėl karščio niekaip neranda vietos.
„Žinokit, labai blogai. Karšta, miega prie durų ant kilimėlio. Ant vėsinamo. Karšta. Čia žmonėm karšta, o šunim tai iš viso su tokiu kailiu“, – sako Musytės šeimininkė Tatjana.
O oro temperatūra muša rekordus. Pajūryje meteorologai fiksuoja tropines naktis, pavyzdžiui, Nidoje naktį temperatūra siekė net 22 laipsnius šilumos. Tad ką kalbėti apie dienas, štai Klaipėdoje dieną karštis pasiekė 33 laipsnius, Baltija sušilo iki 21 laipsnio. Tad abi moterys ir gaivina savo augintinius maudydamos juos bangose.
„Yra upė prie namų, bet ji užteršta, tai geriau prie jūros. Atvežam, čia pliažas šunim. Kaip tik mum“, – teigia Eva.
„Ir turi būti toks pliažas. Būtinai turi būti. Šunys irgi nori maudytis, jiems irgi karšta“, – sako Tatjana.
Tačiau veterinarai gyvūnus maudyti vandens tekiniuose per karščius nepataria. Esą taip galima keturkojams dar labiau pakenkti.
„Labai pavojinga per tokį karštį gyvūną vestis prie jūros į pliažą. Nes karštis eina gyvūnui ne tik nuo saulės, bet ir nuo smėlio. Maudymasis jūroje nepadeda. Dažnai sušlapintas gyvūnas dar labiau pradeda kaisti. Ir pastaruoju metu turim labai daug perkaitusių gyvūnų, kurie kartu pabuvojo prie jūros pliaže“, – aiškina „Lino klinikos“ veterinarė Aistė Balcieriūtė-Lapinskienė.
O ir smėlis įkaista tiek, jog gali nudeginti keturkojų pėdutes. Todėl veterinarai rekomenduoja per karščius gyvūnų į lauką nevesti išvis. Šunis vedžioti tik anksti ryte ir vėlai vakare. Jei šuo įpratęs pasivaikščioti ir per pietus, išvesti jį trumpam, kol atliks būtinus reikalus.
Net daugumoje miestų esančios vandens stotelės keturkojams negelbėja. Gyvūnas gali nudegti pėdutes kol iki jų nueis. O ir likus namuose reikia imtis atitinkamų priemonių.
„Yra vėsinantis kilimėlis, galima gyvūnui patiesti šlapią, vėsų rankšluostį. Galima pėdutes, pilvą sušlapinti vėsiu vandeniu ir kaip ir žmonėms – ventiliatorius ir kondicionierius“, – kalba A. Balcieriūtė-Lapinskienė.
Ir jei vienu ar dviem namuose esančiais gyvūnais šeimininkai dar gali rūpintis, rekordiniai karčiai kaip reikiant smogė gyvūnų prieglaudom, kuriose gyvena dešimtys šunų ir kačių.
„Du dalykai, mūsų manymu, yra patys svarbiausi – tai vanduo ir pavėsis. Tai mes stengiamės, kad jie visada turėtų pavėsį, kur pasislėpti“, – sako Prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė.
Tiesa, jei šunims tokia oro temperatūra labai pavojinga, panašu, kad katinams ji net patinka. Bent jau gyvenantiems prieglaudoje.
„Katinėliai nėra iš tos serijos gyvūnų, kurie labai nemėgsta karščio. Jie pas mus turi lauko voljerą, dabar vienas guli ten išsidrėbęs, truputį pavėsyje, bet jie kartais net ieško saulės spindulio, kad atsigultų“, – tikina S. Šakinytė.
Jei šuo tampa vangus, lekuodamas karkia, reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarus. Perkaitusiam namų sąlygomis jam padėti nebepavyks. Tokios pat saugos rekomendacijos galioja visiems augintiniams.
