Tiesa, dalis verslininkų tokio plano nesupranta, mat, ne maisto prekių parduotuvės didžiausiose prekybos centruose liks uždaros.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tiek Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja, kad planas dar gali keistis, ir į gerąją ir į blogąją pusę. Jei sergamumas vėl pradės augti, Lietuva vėl gali užsidaryti.
120-imt metų veikiantis Juozo Masiulio knygynas laukia sugrįžtančių klientų. Verslas karantino metu knygas pardavinėjo internetu, tačiau nuo pirmadienį įsigalioja švelnesnės karantino taisyklės, kurios vėl leis praverti knygyno duris.
„Mes suprantam, kad nepuls žmonės pirkti, bus ir bijančių ir vengiančių, kiti, neslėpkim, pereis į internetinę prekybą, elektroninę prekybą, kažkiek nukris, bet tikimės. Atsidarysim ne pilnu pajėgumu, dirbs ne visi žmonės, kurie dabar stovi prastovose, bet bandysim vėl iš naujo važiuoti“, – sako knygyno atstovė Ramutė Leščinskienė.
Džiaugiasi ir kanceliarijos parduotuvę Marijampolėje turintis verslininkas Arūnas.
„Atidarysim, mes tam esam pilnai pasiruošę. Pasiruošę startuoti. Laukiame savo parduotuvėje miestiečių, moksleivių. Pagrindiniai mūsų pirkėjai, kurie lankydavosi mūsų parduotuvėje mokiniai“, – pasakoja verslininkas Arūnas Reinikis.
„Nors padėtis gerėja, tolesnis padėties gerėjimas yra ir jūsų pačių rankose“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Valdžia leidžia veikti ne maisto prekių parduotuvėms, kurios atitinka 2 pagrindinius reikalavimus. Turi atskirą ėjimą iš lauko ir bendras prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų. Vyriausybė nenori, kad žmonės būriuotųsi. Dėl to didesnių parduotuvių atverti neskuba.
Atsinaujina ir ne maisto produktų prekyba turgavietėse. Tiesa, tik tose, kur prekės pardavinėjamos lauke.
Nuo pirmadienio galės vėl veikti ir dalis paslaugų: kirpyklos, grožio, masažo salonai, ir kitos individualios paslaugos tarp vieno paslaugos teikėjo ir vieno paslaugos gavėjo. Tiek parduotuvės, tiek kirpyklos vienam klientui privalės skirti 20 kvadratinių metrų ploto. Valdžia prašo gyventojų į darbus grįžtančių žmonių kuo greičiau profilaktiškai išsitestuoti.
„Kiekvienam, kuris turės galimybę sugrįžti į veiklą, siūlome nemokamą COVID-19 tyrimą, Ir nuo rytojaus savanoriškam tyrimui galima registruotis 1808.lt arba tiesiog skambinti numeriu 1808“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Labai prašau, kad būtų pasinaudota galimybe pasidaryti testą prieš pradedant darbą. Tam, kad būtų absoliučiai saugu ir ramu pradėti dirbti su klientais. Klientai, kurie planuotų aplankyti paslaugų tiekėjus ir prekybos vietas, labai prašyčiau įvertinti būtinybę pasinaudoti konkrečiomis paslaugomis“, – pasakoja I. Šimonytė.
Ministrų kabinetas pritarė ne tik dalies parduotuvių ir paslaugų atidarymui, bet ir visam karantino laisvinimo planui. Valdžia kiekvieną taisyklę matuos pagal teigiamų COVID-19 testų dalį ir 14-os dienų naujų atvejų skaičių, tenkantį 100-ui tūkstančių gyventojų. Šiuo metu šis rodiklis siekia 313, tai yra vidutiniškai po maždaug 626-ias naujas infekcijas per dieną.
Šiuo metu Lietuva patenką į vadinamąjį C scenarijų. Pagal jį namų ūkiai tarpusavyje bendrauti negali, išimtys taikomos tik vienišiems asmenims ir neįgaliesiems:
Žmonių judėjimas tarp savivaldybių toliau bus ribojamas.
Sveikatingumo paslaugų centrų veikla draudžiama.
Mokyklose pamokos toliau vyks nuotoliniu būdu.
Baruose, kavinėse restoranuose maistą galima tik išsinešti.
Kaukės dėvimos ir uždarose, ir atvirose erdvėse.
Tiek privačios, tiek valstybinės įstaigos, jei gali turi dirbti nuotoliniu būdu.
Kas toliau?
Kitas karantino švelninimo etapas prasidėtų tik tada, kai 14-os dienų sergamumas nukristų iki 200-ų naujų atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų. Tada pilnu tempu vėl pradėtų veikti darželiai, kuriuose šiuo metu lankosi ne visi vaikai. Vėl atsidarytų ir pradinės klasės.
Atsinaujintų vairavimo pamokos ir egzaminų laikymas. Galėtų atsidaryti ir šiek tiek didesnės parduotuvės. Tiesa, prekybininkams užkliuvo, kad parduotuvės prekybos centruose, pagal planą galėtų atsidaryti tik kai sergamumas sumažėtų 6-is kartus iki 50-ies naujų atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų.
„Mes matome šitą atvėrimo planą, kuris yra neatvėrimo planas. Čia yra pro ašaras tas kalbėjimas, situacija yra tragiška. Elektroninė prekyba nė kiek nekompensuoja. Aš prašau tuos atvėrimus bent jau uždarų, kur ne atskiras įėjimas iš lauko kažkur tai arčiau, nes toks nukėlimas, jie niekada gali neateiti", – teigia prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
„Aš suprantu prekybos įmonių norą atsidaryti greičiau, bet dar kartą noriu pakartoti, kad nuo to kaip sėkmingai mums pavyks atsidaryti bent jau tiek, kiek mes dabar esame suplanavę. Kiek toliau mažės susirgimų skaičius, tiek mes ir galėsime svarstyti, ar ten galėtų būti mažiau griežtas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybei patariantys sveikatos ekspertai pritaria karantino švelninimui.
„Kalbant apie mažas parduotuvėles tai realiai, tai yra dažniausiai ateina vienas žmogus, jose galima kontroliuoti eigą, imtis apsaugos priemonių, jas tikrai galima atidaryti“, – sako sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Tačiau ne visas valdžios pasirinktas priemones vertina vienodai.
„Galbūt tos grožio paslaugos galėjo bent jau savaite vėliau atsidaryti, didesnė rizikos sritis. Mokslo studijos sako, kad tai yra didesnė rizika“, – pasakoja M. Stankūnas.
Sveikatos ekspertai primena, kad užsienio valstybėse atlaisvinus karantino rėžimus, dažnai valstybėms tekdavo vėl griebtis pačių griežčiausių ribojimų. Dabartinis Lietuvos karantino atlaisvinimo planas yra griežtas, ribojimus planuojama visiškai panaikinti tik tada kai sergamumas bus 13-a kartų mažesnis nei dabar.
