Šurmulys darbo dieną Kaune „Žalgirio“ arenoje. Čia prasideda paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Renginyje – minios pirkėjų.
Susirinkusieji sako, kad, perkant prekes, labai svarbu, kurioje šalyje jos yra pagamintos.
Besilankantieji tikina, kad į renginį atskubėjo dėl to, nes išvydo užrašą „Pagaminta Lietuvoje“. Žmonės įsitikinę, kad tai garantuoja kokybę.
Vieni sako, kad už tą kokybę yra pasirengę sumokėti daugiau, o kiti skundžiasi, kad lietuviškų gaminių kainos – dažnai ne pagal kišenę. Tiesa, jie pripažįsta, kad reikia palaikyti savus.
„Kalbant apie maisto produktus, tai vienareikšmiškai – skonis pritaikytas mūsų auditorijai, o jeigu kalbama apie techniką, rūbus, tai, manau, čia reikia remti lietuvišką gamintoją, vien dėlto, kad jis išsilaikytų ir būtų stiprus.“
„Remiu vietinius, gyvenu Lietuvoje visą gyvenimą ir noriu pirkti tą, ką gamina lietuviai, nes įsitikinau, kad gamina tikrai gerai. Tik kaina pastaruoju metu jau lenkia ir užsienio (valstybes – aut. past.). O šiaip produktai labai geri. Ir čia, parodoje, matau, kad kainos labai nemažos, bet produktai įdomūs.“
„Man jos kokybiškesnės ir atitinka savo kainą. Žiūrint ko, bet moki už prekę, tai atitinkama ir kaina turi būti.“
Verslininkai trina rankomis, mat lankytojai iš parodos traukia nešini maišeliais pirkinių. Vieni renkasi maisto produktus, kiti matuojasi drabužius ar perka lietuvišką kosmetiką.
Daugelis verslininkų priduria, kad jaučia pirkėjų palaikymą, tad visada stengiasi stebinti išskirtinėmis naujovėmis, o svarbiausia – siūlyti tik geriausius produktus.
„Mūsų rinka yra maža, konkurencija yra intensyvi ir tu negali kartelės nuleisti. Taip kad lietuviški gamintojai labai stengiasi sukurti kokybišką produktą, kita vertus, pirkėjai nori palaikyti savo gamintoją, tai, manau, labai graži tradicija ir mada“, – pasakoja „Aromama“ įkūrėja Giedrė Veličkienė.
„Jie žiūri, kad tai yra lietuviškas produktas, dauguma jau ir žino prekinį ženklą, daug klientų turim, kurie ateina į šitą parodą 3 kartą iš eilės, turi mūsų gaminį, bet kiekvieną kartą įsigyją vis kitą, naują – atsinaujina“, – sako „inAVATI“ gamybos vadovė Daiva Mikutavičienė.
„Mes esame vaistininkai, bendradarbiaujame su mokslininkais, siunčiame jiems testuoti (produktus – aut. past) ir taip atrenkame pačią geriausią formulę“, – kalbėjo „Valerijono vaistinės“ direktorė Almyra Girdenienė.
Verslininkai pastebi, kad pirkėjai pastaruoju metu vertina tai, kas yra natūralu ir sveika, nors kartais savų įpročių sunkiai atsisako.
„Jiems labai svarbu, kad tai būtų natūralu, rankų darbų, be jokių priedų, ir žmonės tai akcentuoja“, – mano „Stefutės sūris“ pardavimų vadybininkė Agnė Strakšaitė.
„Labai paradoksalus dalykas – jie (pirkėjai – aut. past) nori sveikuoliško produkto, bet išeina nusipirkę riestainį arba batoną. Nori sveikų viso grūdo miltų, be mielių, cukraus ir visokių kitokių duonų, bet finale nusiperka paprastą batoną“, – teigia „Šeimos kepyklos“ direktorė Ema Laurynaitė.
Parodos organizatoriai pastebėjo, kad parodos dalyviai šiemet išties vis labiau atsigręžia į ekologiją ir aplinkai draugiškus produktus.
„Šiemet Lietuvoje pastebime tendenciją, kad maisto prekių, kosmetikos, buitinės chemijos gamintojai eina dabartiniam laikui aktualiu keliu – jie orientuojasi į sveikesnius , ekologiškesnius produktus, naudoja vis geresnes, draugiškesnes aplinkai žaliavas savo produkcijai“, – pasakoja „Ekspozicijų centro“ generalinis direktorius Erikas Piskūnovas.
Apklausos rodo, kad net 90 proc. žmonių pirmenybę teikia savo krašto prekėms, ypač maisto produktams. Ekologija, kokybė ir aiškus žinojimas yra tai, ko nori tautiečiai. Pasak ekonomistų, tai yra trys „banginiai“, ant kurių šiandien kuriamas lietuviškasis verslas.
„Lietuviai, kaip ir daugelis valstybių, yra įsitikinę, kad jų šalyje viskas yra geriau: čia žolė žalesnė ir daržovės skanesnės, taip pat pienas saldesnis. Lietuviai mėgsta tą produkciją, kuri gaminama čia. To priežastis yra paprasta, nes vietos gamintojai, ko gero, labiausiai žino žmonių skonius ir prie jų prisitaiko“, – teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Tarp 300 lietuviškus gaminius pristatančių įmonių ir 6 jaunųjų verslininkų – moksleivių – bendrovės.
