Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad piniginės paramos reikės daugiau kaip 60 tūkstančių įmonių. Tiesa, pinigai verslininkus galėtų pasiekti tik kitų metų sausį, mat valstybės pagalbą dar reikia suderinti su Europos Komisija. Verslas nuogąstauja, kad jie bankrutuos taip ir nesulaukę žadėtų pinigų.
Vilkaviškyje įsikūrusioje kavinėje ,,Pegasas“ neramios dienos. Maisto išsinešti į namus čia užsuka vos vienas kitas gyventojas. Kavinės komercijos direktorė nuogąstauja – lankytojų sumažėjo 70-čia procentų, dėl to krito ir maisto pardavimas, o kai kuriuos darbuotojus teko išleisti į prastovas.
„Paskutiniu metu dirbo 24 darbuotojai, šiai dienai dirba 8. Keletas yra mokamose atostogose, o likusieji prastovose“, – sako komercijos direktorė Teisutė Čiapienė.
Iš viso į prastovas Lietuvoje išsiųsti 36 tūkstančiai darbuotojų. Apie sudėtingą situaciją prabyla ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė. Į konfederaciją plūsta pasipiktinusių darbuotojų skambučiai, kurie skundžiasi jau kuris laikas negaunantys atlyginimų, maža to – iš darbdavių patiria spaudimą išeiti iš darbo.
„Tokių topinių – tai yra atleidimai, vertimas išeiti savo noru. Kas labai nustebino, atlyginimo nemokėjimas daugiau nei du mėnesius. Žmonės klausia, ką jiems daryti, kaip apginti savo teises ir mes aktyviai konsultuojame dėl to“, – pasakoja profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tiesa, koronaviruso akivaizdoje paramos kaip išsigelbėjimo laukiantys verslai jos geriausiu atveju gali tikėtis tik kitų metų sausį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad finansinės pagalbos reikia 67 tūkstančiams nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių. O tam reikia apie 200 milijonų eurų.
„Faktiškai pinigai galėtų pasiekti verslą pirmomis dienomis sausio. Jeigu būtų, žinoma, pritarimas Vyriausybės lygmeniu ir pačiai priemonei, ir finansavimui“, – teigia viceministrė Jekaterina Rojaka.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palikti galimybę suteikti paramą įmonėms, kurių apyvarta krito 30 procentų ir daugiau. Iki šiol buvo kalbama, kad į paramą galės pretenduoti tik tos įmonės, kurių veiklos sektoriuje 40 procentų įmonių patyrė 30 procentų apyvartos smukimą.
Tiesa, nueinančios Vyriausybės finansų ministras Vilius Šapoka kalbėti apie pinigus ir taip verslui reikiamus 200 milijonų eurų nenori.
„Dėl pačių sumų, kurios bus skiriamos kitais metais, spręs nauja Vyriausybė. Daug priemonių – mokesčių atidėjimai, prastovų subsidijavimas, garantijos, paskolos ir aibė kitų priemonių. Tai, kas susiję su naujomis priemonėmis, tai visų pirma dėl valstybės pagalbos reikia suderinti su Europos Komisija. Tai ekonomikos ministerija tai padarys greitai“, – kalbėjo laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.
Kol kas tik pusę lūpų kalbama apie tai, kad Finansų ministerija verslui ketina skirti pusę prašomos sumos – 100 milijonų eurų.
Tuo metu smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė atšauna – esą nedidelės įmonės bankrutuos, taip ir nesulaukusios pinigų iš valstybės.
„Manau, kad bus apie 20 procentų tų įmonių, kurios šiandien yra kaip smulkaus ir vidutinio verslo rėmuose, tai individualia veikla besiverčiantys, labai mažos ir mažos įmonės“, – sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininnkė Dalia Matukienė.
Pramonininkai tikina, kad antroji karantino banga verslui smogs kur kas skaudžiau nei pirmoji, mat kai kurios įmonės jau dabar nedirba pilnu pajėgumu, mažina darbuotojų skaičių.
„Ši banga bus skaudesnė. Kiek yra įmonių, kurios neturi sukaupusios jokio kapitalo. Tai ar tos įmonės sulauks sausio antros savaitės, klausimas“, – pasakoja Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tiesa, galutinę pagalbos schemą nuo antrojo karantino nukentėjusioms įmonėms kitą savaitę dar turi patvirtinti Vyriausybė. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nuo skirto finansavimo priklausys ir subsidijos dydis – ar jisai sieks 30 proc. ar 50 procentų įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
