1,2 mln. – tiek vištų dedeklių, kaip sako augintojai, „dirba“ trijuose vienos įmonės paukštynuose. O tam, kad šitaip „dirbtų“ ir kiaušinius dėtų produktyviai, reikia daug elektros energijos, kurios išjungti ir taupyti paukštynai tiesiog negali. Pasak vadovo, neišeina ir staiga sumažinti pačių paukščių.
„Mes vištą dedeklę turim – ji gyvena 80 savaičių. Mes negalim jai liepti pirmadienį kiaušinių nedėti“, – sako UAB „Groward“ vykdantysis direktorius Algirdas Valančius.
Įmonė skaičiuoja – pernai spalį už dujas ir elektrą sumokėjo 93 tūkst. eurų, o pagal dabartines kainas ateinantį mėnesį suma padvigubės – pasieks 180 tūkst. eurų. Papildomos išlaidos per metus – apie milijonas eurų. Būtent tokios sumos įmonė norėtų sulaukti iš Vyriausybės kaip kompensacijos.
„Šiai žiemai išgyventi, mes turim metinį efektą apie milijoną eurų, tai jau būtų materialu“, – kalba A. Valančius.
Dar didesnes išlaidas už dujas ir elektrą skaičiuoja ir didžiausi Lietuvoje – Vilniaus ir Kaišiadorių – paukštynai.
„9,5 karto, tai gruodžio mėnesį sąskaita bus 4,2 mln. Elektros kaina pakilusi 3,5 karto ir duos sąskaitą apie milijoną. Tai 5 mln. per mėnesį“, – teigia Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.
Visas Lietuvos paukštininkystės sektorius iš valdžios ir prašo bent 5-6-ių milijonų eurų kompensacijų per mėnesį.
„Valstybei tai nėra nepakeliama našta, visos kitos valstybės tai jau daro: sumažintas PVM maistui, degalams, akcizai sumažinti“, – tikina D. Gudačiauskas.
Antraip esą gresia du keliai.
„Paukštininkystės sektorius, jeigu nebus imtasi priemonių, išnyks. Išnyks labai greitai, gali nesulaukti ir pavasario“, – tvirtina Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Arba, jei išlaidų nepadengs biudžetas, sumokės tie, kurie nori valgyti ir neturi kito pasirinkimo – pirkėjai iš savo piniginių.
„Jeigu nebus paramos energetikos sričiai, brangs produktai nuo 15 iki 40 proc“, – teigia G. Kauzonas.
„Aš pinigų nespausdinu ir neuždirbu. Pinigai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir natūralu, kad Vyriausybė pirmiausia dėmesį kreipia į gyventojų perkamosios galios suvaldymą“, – kalba žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministras aiškina, kad paukštininkų skundai perdėti, o padėtis ne tokia dramatiška, kaip piešia verslas.
„Jau šiais metais paukštininkystės sektoriui dėl išaugusių pašarų kainų skirta 4 mln. eurų, dėl kovido – daug didesnės sumos“, – sako K. Navickas.
Valdantieji kol kas verslui žada lengvatines paskolas ar paramą įsirengti saulės jėgaines. Tačiau toks planas netenkina ir didžiųjų žaidėjų – pramonininkų. Jų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina, kad valdantieji turėtų fiksuoti elektros kainas ne tik buitiniams vartotojams, bet ir įmonėms.
„Mes negalim nei paskaičiuoti nei produkcijos kainos, nesame konkurencingi tokiu atveju ir, jei kažkas kitose šalyse gauna subsidijas, jie pervilios mūsų klientus labai greitai“, – tikina V. Janulevičius.
Pasak J. Janulevičiaus, Vyriausybė padėtį turėtų įvertinti plačiau.
„Gyventojai svarbu, bet turim suprasti, kad sustojęs verslas tuos pačius gyventojus paleis į gatvę be pajamų šaltinių. Tokiu būdu valstybei atiteks našta. Tai gal geriau dabar palaikyti apyvartinėm lėšom, kad verslas galėtų gyvuoti, mokėti mokesčius“, – kalba V. Janulevičius.
Tačiau energetikos ministras kompensacijoms galimybių nemato.
„Gausime, kad tam reikia 4 mlrd. eurų. Žvilgtelkime į mūsų biudžetą. Tada galima spręsti, kiek liks mūsų visų sveikatos apsaugai, švietimui, policijai, kariuomenei bei šių įstaigų darbuotojų algoms“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Savo ruožtu verslai iš siūlomos paramos saulės elektrinėms naudos nemato.
„Nėra jokių galimybių tai padaryti greitai, pergyventi šią žiemą. Bet kuris projektas, net ir gavus leidimus, kuriuos šiandien sunku gauti, užtrunka iki metų“, – sako G. Kauzonas.
Pristačiusi energijos taupymo planus gyventojams, šiandien Vyriausybė paramos verslui idėjų neišdėstė.
PADLOS--kur buvote tuomet?
