Rokiškio rajone esančiuose „Skemų“ socialinės globos namuose šiuo metu situacija labai įtempta. Per pustrečio šimto juose esančių ir psichinę negalią turinčių globotinių reikalinga nuolatinė priežiūra. Deja, koronavirusas praretino darbuotojų gretas. Tenka griebtis bet ko, kad tik žmonės neliktų apleisti. Viename korpuse susirgo kone visi namo gyventojai.
„Susirgę 28 gyventojai, visi. Kai tik padarėm nosiaryklės, tuos PGR testus vadinamus, pasirodo, kad visi sirgo, o darbuotoja, kur tikim, kad nuo jos, ji nejautė simptomų, vaikščiojo. Ir po keturių dienų pajuto temperatūrą, bet jau buvo vėlu“, – sako globos namų direktorius Gintaras Girštautas.
Tuomet įstaigoje užsikrėtė dar aštuoni darbuotojai. Dešimtys turėjo saviizoliuotis. Įstaigos vadovas sako, kad kone kasdien atkrenta ir dar daugiau žmonių, todėl savanorių pagalba reikalinga kaip niekada. Laukiami žmonės pagalbiniuose darbuose žaliojoje zonoje, kur nėra nustatyta koronaviruso atvejų. Esą kol kas savanorių netrūksta tik savaitgaliais, tačiau verkiant reikia ir darbo dienomis.
„Labai kviečiam visus savanorius, mes padarom jiems greituosius testus, tik tokiu atveju priimam. Tada darom sutartis ir siunčiam į valgyklą, į skalbyklą, kambarius tvarkyti, maitinimą padėti organizuoti tiems gyventojams, kurie šiuo metu dar neserga“, – pasakoja G. Girštautas.
Šalies socialinės globos namuose viruso židiniai įsiplieskė nevienodai. Po Naujųjų metų kur kas lengviau atsikvėpė Nemenčinės „Senevitos“ socialinės globos namai, prieš šventes čia situacija buvo taip pat nepavydėtina. Sirgo daugybė žmonių: nuo globotinių iki darbuotojų.
„Pats sunkiausias laikotarpis buvo prieš Kalėdas, kažkur apie gruodžio 15–20 dienomis. Pas mus darbuotojų kai kuriose vietose buvo iškritę daugiau kaip pusė. Buvo nemažai ir gyventojų užsikrėtę, kurie sirgo įvairiai, ir besimptomiai“, – teigia globos namų direktorius Petras Jurgilas.
Dėl sudėtingos situacijos, įstaigos vadovas sako, teko ieškoti pastiprinimo. Dirbančių specialistų praktiškai nebuvo.
„Viename padaliny buvo likę 5 darbuotojai iš trisdešimties. Buvo sudėtinga situacija. Mes kreipėmės į visas įmanomas įstaigas. Į Raudonąjį Kryžių, į Šaulių sąjungą“, – kalbėjo P. Jurgilas.
Pagalbinių rankų antrosios bangos metu ieškojo ir Klaipėdos hospisas, kurio atstovai šiandien sako, jog situacija stabilizavosi. Koronaviruso kirčius išgyvenę socialinės globos namai pasakoja galintys lengviau atsikvėpti, nes dauguma persirgusių darbuotojų sugrįžo prie įprastų darbų. Dabar šios įstaigos gyvena ramesniu ritmu, tačiau taip ne visur. Apie taip reikiamą savanorių pagalbą kalba ir organizacijos „Raudonasis Kryžius“ vadovė.
„Didžiuosiuose miestuose šiandien savanorių turim pakankamai. Labiausiai jų trūksta regionuose ir mažesniuose miestuose. Tai šiandien didžiausias poreikis ir labai labai kviesčiau žmones galinčius ir norinčius paaukoti savo laiką tai Rokišky, Prienuose, Marijampolėje, Radviliškyje“, – sako „Raudonojo Kryžiaus“ vadovė Kristina Meidė.
Anot vadovės, medicininio išsilavinimo norint tapti savanoriu tikrai nereikia. Pagalbos rankos reikalingos atlikti paprastiems darbams, kurių slaugės dėl intensyvios ligonių priežiūros padaryti jau nebespėja.
„Tai mes dirbame socialinių darbuotojų ir slaugų padėjėjų padėjėjais. Tai įgūdžiai yra visiškai ūkiški. Tai, ką mes kiekvienas namie mokame daryti. Kažkur padėti išskirstyti maistą, kažkur padėti dezinfekuoti patalpas, kažkur kažką išplauti“, – pasakoja K. Meidė.
Ne tik fizinės priežiūros pandemijos laikotarpiu reikia, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Dar didesnis poreikis atsirado savanorių, kurie imtųsi pokalbių telefonu. „Sidabrinėje linijoje“, į kurią skambina senjorai, norėdami paprasčiausio pokalbio, skambučių pandemijos metu padvigubėjo.
„Mums skambinančių tarpe vienatvė dominuoja, arba tas vienišumo jausmas. Gal ne visai tie žmonės visai vieni fiziškai, vieniši savo gyvenime, bet tas bendravimo trūkumas labai jaučiasi ir padaugėjo vienišų žmonių skambučių“, – teigia „Sidabrinės linijos“ įkūrėja Kristina Čiuželienė.
Skambinančių pokalbių temos įvairiausios. Vieni nori prisiminti ir papasakoti praeities istorijas, kiti – pasidalinti baimėmis dėl koronaviruso, paprašyti patarimo. Ar tiesiog turėti žmogų, kuriam galėtų pasipasakoti praėjusios dienos smulkmenas.
„Ir mūsų skambučių centras tikrai išklauso ne vieną gyvenimo istoriją, pasidalinimą, nes senjorams tikrai labai smagu yra pasipasakoti, išsipasakoti. Kartais jie sako, na, tik šiandien labai norėjau pakalbėti, bet kiekvieną savaitę tai man nereikia. Paskambinsiu, kai man vėl reikės“, – kalbėjo K. Čiuželienė.
Norintys tapti savanoriais šiuo sunkiu laikotarpiu įvairiose srityse, gali kreiptis tiesiai į organizacijas, kurios pagal jūsų galimybes padės surasti tinkamiausią variantą pagelbėti kitam.
