Rimtasis Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas negali sulaikyti šypsenos. Jo vedama socialdemokratų partija nacionaliniuose Vokietijos rinkimuose iškovojo pergalę. Už centro kairiuosius savo balsą atidavė 25,7 procentų rinkėjų. Taigi O. Šolcas, dabar pagrindinis kandidatas užbaigti 16-ką metų Vokietiją valdžiusios Angelos Merkel erą ir tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.
„Daugelis žmonių balsavo už SPD, nes nori pokyčių valdžioje ir todėl, kad naujuoju šios šalies kancleriu nori matyti Olafą Šolcą“, – sako Socialdemokratų lyderis Olafas Scholzas.
Angelos Merkel konservatorių kandidatas Arminas Laschetas taip ir nesugebėjo įtikinti vokiečių, kad jis gali pilnavertiškai pakeisti ilgametę šalies vadovę. Ilgai pirmavusi apklausose, jo vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) surinko mažiausiai balsų nuo pat antrojo pasaulinio karo. Kartu su nusivylusiais partneriais Bavarijoje – Krikščionių socialine sąjunga nuo socialdemokratų jie atsiliko pusantro procento ir 735 vietų Reichstage turės 196 vietas – 10 vietų mažiau nei pagrindiniai jų varžovai. Nors rezultatai nedžiugina, pralaimėjimo A. Laschetas nepripažįsta.
„Šiandieninė rinkiminė naktis išskirtinė – turime lygiąsias“, – kalba Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Arminas Laschetas.
Ištikimas Merkel ginklanešys A. Laschetas žada padaryti viską, kad konservatoriai ir toliau išlaikytų didžiausios Europos ekonomikos vairą.
„Iš savo rinkėjų gavome aiškų mandatą valdyti. Balsas už konservatorius, tai balsas prieš kairiųjų vadovaujamą vyriausybę“, – tikina A. Laschetas
Sholtzas ar Laschetas, kas laimės šią sudėtingą pokerio partiją, šiandien spėlioja visa Vokietijos spauda. Tačiau aišku tik viena, pirmą kartą modernioje šalies istorijoje, norint sudaryti daugumą parlamente ir tapti kancleriu abiejų partijų lyderiams reikės mažiausiai dviejų kitų partijų palaikymo.
Viena jų – džiūgaujantys žalieji. Rinkimuose ši partija liko trečia. Ir nors tikėjosi daugiau nei beveik 15-kos procentų gautų balsų, kad ir kas taptų naujuoju šalies lyderių privalės išgirsti šios politinės jėgos norus kovoti su klimato krize ir Vokietiją bei Europą paversti žaliasne.
„Jaučiasi tikras pabudimas. Šiai šaliai reikia atsinaujinimo ir svarbiausia jai reikia klimato vyriausybės“, – tikina Žaliųjų partijos lyderė Annalena Baerbock.
Ketvirtį su 11,5 procentų balsų liko verslui palanki Laisvoji demokratų partija. Kartu su žaliaisiais ji sulaukė ryškaus jaunimo palaikymo. Tiesa, suburti žaliuosius ir liberalus po viena vėliava nebus lengva. Abi partijos nesutaria dėl itin svarbių klausimų kaip mokesčių politika ir investicijų į klimato apsaugą svarbos.
„Derybos bus ilgos, derybos bus sudėtingos, ko gero, girdėsime ir prieštaringų žinučių, todėl kad tikrai yra dvi besivaržančios partijos dėl to, kuri galėtu užimti dominuojančią poziciją vyriausybėje. Jos yra labai skirtingos“, – sako politologas Linas Kojala.
Anot Kojalos, skirias ir jų požiūris į Rytų politiką ir santykius su Kremliumi. Būtent socialdemokratai buvo dar pirmojo dujotiekio „Nord Stream" iniciatoriai. O. Scholtzas neslepia, kad su Rusija norėtų ieškoti naujų pragmatiškų būdų bendrauti tose srityse, kur tai dar įmanoma.
„Jeigu socialdemoratai būtų pagrindinė koalicijos politinė partija, natūralu, kad atsirastų manančių, kad tai galėtų lemti ir švelnesnę laikyseną žvelgiant į Kremlių“, – tęsia L. Kojala.
Tačiau didelius šansus patekti į vyriausybę turintys Žalieji taikosi į užsienių reikalų ministro postą. O ši partija į Kremlių ir Rusijos dujotiekius į Europą žiūri itin kritiškai ir reikalauja juos užsukti. Pasak Kojalos, tikėtina, kad būtent ši partija taps atsvara šiltesnių santykių su Rusija norinčioms vokiečių politinėmis jėgoms.
„Angelos Merkel tezę, kad mums reikia megzti dialogą ir tikėtis geriausio tuo pačiu nevengiant ir griežtesnių sprendimų tokių kaip sankcijos, ko gero, bus priimtinos ir būsimajai vyriausybei. Ir tai tam tikra prasme ir nedžiugins Baltijos šalių, kurios tikėtųsi, kad politika Rusijos atžvilgiu galėtų tapti ir dar griežtesnė“, – sako politologas.
Įtemptos derybos dėl to, kas vadovaus Europos ekonomikos varikliu laikomai Vokietijai akylai stebi ne tik Kremlius.
Vokietijos rinkimų rezultatai turės įtakos visai Europai. O ypač čia Briuselyje. Turtingiausios ir galingiausios ES narės sprendimai vaidina itin svarbų vaidmenį formuojant visą Europos Sąjungos bendrą politiką. Niekam ne paslaptis, kad Vokietijos politikų įtaka driekiasi nuo aukščiausių ES institucijų postų iki nematomų jų užkulisių.
Tiek O. Scholtzas, tiek A. Laschetas neabejotinai sieks pasukti Europos Sąjungos vairą Vokietijai palankia linkme. Apžvalgininkai neabejoja, kad dėl to Europos Sąjungoje daug dėmesio bus skiriama Žaliajai transformacijai, ekonomikos augimui, tačiau ir siekiams turėti daugiau autonomijos taip bandant surasti savo vietą pasaulinėje scenoje tarp Amerikos bei Kinijos.
„Europos Sąjunga susiduria su gausybe iššūkių ir vien ėjimo nuo krizės iki krizės, kas buvo būdinga Merkel, gali nebepakakti. Kitaip tariant, ES reikia ir Vizijos, kurios iš Vokietijos, kai kurios kitos Europos Sąjungos Valstybės tikrai laukia, bet ne būtinai per pastaruosius keliolika metų sulaukė“, – priduria L. Kojala.
Derybos dėl valdančiosios koalicijos Vokietijoje gali užtrukti savaites ir net mėnesius, tačiau partijų lyderiai tikisi, kad pasiekti kompromisą ir paleisti Angelą Merkel į pensiją pavyks iki Kalėdų.
