Kaip praėjusią kadenciją valstiečių koaliciją už nosies tampė Lenkų rinkimų akcija, taip konservatoriams galvos skausmą kelia Laisvės partija. Mažiausieji koalicijos partneriai pastaruoju metu mėgsta išstoti į viešumą su kontraversiškomis idėjomis. Ir jas pateikia, kaip visų valdančiųjų sprendimus, kas nepatinka kitiems bendražygiams.
„Tai visokių pasisakymų ir pasikalbėjimų yra“, – sako konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Jeigu jie kulokais į stalą, nu tai, nu kaip, taip derybos nevedamos, ypač su patyrusiais žmonėm, taip nesolidu yra“, – pasakoja konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Ta komunikacija ne visada yra 100 procentų sklandi, bet santykiai yra visiškai normalūs, darbiniai ir pats procesas vyksta sklandžiai, pagrindinius klausimus susideriname“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Tačiau partneriai sako, kad tai melas. Ir paskutinis to pavyzdys – vadinamasis galimybių pasas nesergantiems.
„Šiandien nuskamba Laisvės partijos vadovės pasakymas, juk mes su koalicijos partneriais aptarėme viską dėl galimybių paso, nes Viktorija Čmilytė kelia abejones dėl galimybių paso. Tai reikia pripažinti, nebuvo koalicijoje aptarti tie iš anksto dalykai“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Parlamento senbuviai Armonaitę su bendražygiais lygina su Valinsku ir jo Tautos prisikėlimo partija, kai į valdžią atėjo nepatyrę ir nesubrendę politikai.
„Iš tikrųjų, trintys stiprėja, ir pirmiausia dėl Laisvės partijos, kadangi silpnų ministrų ir stiprių reikalavimų derinys labai blogas koalicijos tvirtumui“, – sako politologas Virgis Valentinavičius.
Bet kuluaruose nors ir tyliai, bet girdėti ir pačių laisviečių nepasitenkinimas, kad nepavykus priimti jų prioritetinių projektų, gali kilti svarstymų ar naudinga likti koalicijoje apskritai.
„O kas geriau būtų? Valstiečiai su Skverneliu? Arba vertybiškai nustumti mus į bendrą koaliciją su Skverneliu ir Karbauskiu, todėl, kad šitu klausimu partijos gali ir panašiai sutarti. Bet ar čia didelis laimėjimas būtų?“, – klausia K. Masiulis.
„Tai tiesiog ne laikas yra apie tai kalbėti“, – atsako I. Pakarklytė.
Laisvės partija norėjo per 100 dienų dekriminalizuoti nedidelį narkotikų kiekio turėjimą ir įteisinti homoseksualų partnerystę. Tačiau nė vienas iš šių darbų dar neįgyvendintas – partnerystės projektas net neregistruotas.
„Politinis procesas užtrunka, nes tiesiog reikia suderinti įvairias nuomones, egzistuojančias parlamente ir aš kažkaip žiūriu filosofiškai, kaip į parlamentinė darbo ypatybę tokią“, – pasakoja Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Kaip ir šeimoje, žinot, trečias brolis visada būna pastumdėlio vietoje. O Laisvės frakcija, folkloriškai yra trečias brolis“, – teigia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Koalicijos partneriai sako, kad jeigu laisviečiai nebūtų tokie radikalūs, viskas eitųsi lengviau.
„Aš nepradėčiau kalbėti apie lyties keitimą nuo 14 metų, aš nepradėčiau kalbėti apie tautinių mažumų įstatymą, kuris įtvirtina daugiakalbystę kai kuriuose regionuose, aš nekalbėčiau apie Stambulo konvenciją neišdiskutavus, aš nekalbėčiau neva apie neapykantos kalbos ribojimus žodžio laisvės sąskaita. Kai tu sukuri tokį paketą viskas kitaip ir atrodo, neatrodo konstruktyvu, atrodo kaip kažkoks kultūrinis karas, kultūrinė revoliucija“, – kalbėjo Konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Manau, kad Laisvės partija kaip tik į politinę darbotvarkę atneša temas, kurios ilgą laiką nediskutuotos ir mūsų pozicija paskatins tuos nepatogius klausimus išspręsti“, – sako T. Vytautas Raskevičius.
„17 metais Liberalų sąjūdis pateikė projektą, tribūnoje jį pristatė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dar tada toli gražu iki Seimo pirmininkės ir taip, buvo atmestas, bet visuomenėje tas audrų nesukėlė“, – pasakoja E. Gentvilas.
Ir nors nesutarimai kyla, tačiau partijų lyderiai ramina – apie krizę kalbėti dar anksti.
„Man atrodo, kad reikia ramiai žiūrėti į tas diskusijas, aš neabejoju, kad jų bus visus ketverius metus“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mus tikrai sieja kur kas daugiau dalykų, negu skiria, ir drauge sutarę esame siekti tam tikrų projektų, kurie yra ir įrašyti į mūsų koalicijos programą ir tų įsipareigojimų ketiname laikytis, jie ir yra svarbiausi“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Politologas sako, kad laisviečius jau derėtų drausminti, ypač, kai prieštaraujama dėl pandemijos suvaldymo.
„Aš patarčiau tiesiog elgtis kiečiau su pačiais radikaliausiais Laisvės partijos reikalavimais. Kodėl Laisvės partija gali grasinti, o Tėvynės sąjunga ne?“, – pasakoja V. Valentinavičius.
Laisvės partija Seime turi iš viso 11 vietų.
