60-metį perkopęs, bet pensijos dar negaunantis aplinkos tvarkytojas Česlovas neslepia, kad gaunant minimalią algą išgyventi pavyksta sunkiai. Padeda tai, kad šiokias tokias pajamas gauna visi šeimos nariai.
„Pas mane šeima tokia, kad yra vaikas invalidas nuo gimimo. Jis gauna invalidumą. Dabar žmona į pensiją išėjo. Nu, ir aš gaunu čia apie 400“, – sako aplinkos tvarkytojas Česlovas.
Vyras turi vieną svajonę, kuri, deja, su minimalia alga vis ir lieka tik svajone.
„Pas mane vaikas invalidas, jai 28 metai. Ji pati nieko negali padaryti. Paralyžius. Tai reiškia, kad jei ją nuvešiu kur nors, tai pamatys kokį filmą ar spektaklį. O taip, be pinigų, nieko negalėsiu padaryti“, – pasakoja Česlovas.
Vyras kino teatre nebuvo nuo sovietmečio. Europos Komisija pastebėjusi, kad nors pastaruosius dešimtmečius darbuotojų atlyginimai Europos Sąjungoje didėjo, tačiau tokių žmonių kaip Česlovas padėtis pablogėjo. Krito jų perkamoji galia.
Norint sumažinti atskirtį, eurokomisarai nusprendė pradėti diskusijas dėl vienodo minimalios algos apskaičiavimo būdo visose Europos Sąjungos narėse. Mat dabartinė statistika rodo, kad minimali alga bendrijos narėse skiriasi ištisais kartais ir ji skirtinga lyginant ją su vidutine mėnesio alga.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė tikina, kad suvienodinus minimalaus atlyginimo išmokėjimo tvarką, būtų galima užtikrinti orų pragyvenimą visiems.
„Mes remiamės Europos socialine chartija, ir jos rekomendacijomis, ir tyrimu buvo nustatyta, kad minimalus pragyvenimo lygis ir sudaro 60 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio. To paties mes ir prašome Europos Komisijos“, – teigia profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
Šiuo metu Europoje minimalios algos rėmai skiriasi šimtais eurų. Lietuvoje minimali alga nuo 2020-ųjų metų yra 437 eurai į rankas. Mažiausias minimalus atlygis bendrijoje mokamas Albanijoje, jis siekia 211 eurų. Beje, kaimynai latviai, uždirbantys minimalią algą, gauna mažiau nei lietuviai – 366 eurai, estų minimali alga už mūsų didesnė – 505 eurai į rankas.
Didžiausia minimali alga Europos Sąjungoje yra Liuksemburge. Jos gyventojai mažiausiai uždirba apie 1738 eurus per mėnesį. Lietuvių emigrantų mėgstama Airija pagal minimalios algos dydį – bendrijoje antra. Ten dirbant pilnu etatu į rankas mažiausiai mokami 1509 eurai.
„Atėjusi nauja Europos Komisija ir jos pirmininkė iš tiesų pasakė pagrindinį dalyką – kad žmonės turi ne išgyventi, o gyventi. Ir tam, kad tai įvyktų, kad mažėtų socialinė atskirtis, mes turime priimti tam tikrus sprendimus“, – kalbėjo profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
Jei toks scenarijus taps realybe, minimali mėnesio alga, pasak profsąjungų, didėtų maždaug 150 eurų. Dabar mūsų šalyje minimalios ir vidutinės algos santykis – apie 50 procentų. Tiesa, daugelyje kitų ES narių šis rodiklis panašus, tačiau, pavyzdžiui, pasak profsąjungų, Norvegijoje ir Švedijoje mokama minimali alga dažnai sudaro 80 procentų vidutinės.
„Sodros“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 150 tūkst. darbuotojų, kurie per mėnesį uždirbo minimumą ar mažiau. Ekonomistai tokius ketinimus vertina dvejopai.
„Privalumai būtų skurdo mažinimas, ypatingai tarp dirbančių asmenų, taip pat aiškumas, skaidrumas, socialinės atskirties mažinimas“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau ekonomistai perspėja – staigus minimalios algos didinimas kaip reikiant kirstų smulkiajam verslui: „Dalis verslo, ir ypatingai smulkaus verslo, ir verslo, veikiančio regionuose tiesiog neišgalės mokėti tokio aukšto darbo užmokesčio ir privalės pasitraukti arba atleisti darbuotojus, arba įdarbinti juos tiktai daliai etato, vietoj pilno etato, ir tokiu būdu išaugtų darbo lygis, arba išaugtų tų asmenų, kurie dirba ne pilną darbo dieną.“
Darbdavių profsąjungos atstovas Danas Arlauskas įžvelgia ir dar vieną pavojų. Pasak jo, įvedus bendrą skaičiuoklę visiems, Lietuva gali patirti dar vieną milžiniškos emigracijos bangą.
„Airijos minimali alga labai stipriai išaugs ir tada pas mus gali atsirasti nauja emigracijos banga, nes labai apsimokės važiuoti į tą pačią Airiją, nes pakyla minimali alga, o daugelis mūsų emigrantų, jie ir dirba už tą minimalią algą“, – pasakoja pramonininkų konfederacijos atstovas D. Arlauskas.
Šiuo metu Europos Sąjungoje prasideda svarstymai, ar tokia skaičiuoklė visoms narėms priimtina.
„Ar reikia iniciatyvos šioje srityje? Ir kokios ji gali būti apimties. Ir ar jos pačios yra pasiruošusios derėtis tarpusavyje? Vėliau galimai bus pereita į antrąją konsultacijų dalį, antrąjį etapą, kuriame bus diskutuojamos konkrečios šio pasiūlymo, kaip sakyti, detalės“, – teigia Europos Komisijos atstovas Arnoldas Pranckevičius.
Sprendimą dėl bendros minimalios algos skaičiuoklės planuojama priimti iki metų galo.
