Visuomenės audringai įvertintas automobilių taršos mokestis artėja – įsigalios jau nuo liepos. Iš užsienio automobilius atsigabenantiems vairuotojams ar už jau Lietuvos keliais važiavusių automobilių išmetamą CO2 kiekį teks susimokėti nuo 13,5 iki 540 eurų, atitinkamai pagal taršumo kiekį ir degalų rūšį.
Tiesa, kalbama, kad piniginės gali paplonėti ir dar labiau. Esą, jei ekspertams nepavyks nustatyti, kokio taršumo jūsų mašina, ją teks vežti į ekspertizę, kuri esą atsieis per šimtą eurų.
Štai, ką mano vairuotojai:
„Už techninę jau padidins, tai čia jau mažint reikėtų, reikia eiti atgal truputį.“
„Aš žinau, kad mano netarši mašina, ir nesuku visiškai galvos.“
„Turi būti proto ribose, man atrodo. Apie šimtą tai, manau, per daug.“
„Reikia keisti lietuvių mąstymą ir keisti normalias mašinas. Pasikeisti visiems į elektrines ir būtų viskas gerai.“
Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, išmetamo CO2 kiekį galima patikrinti keliais būdais. Nuo 2011 metų gaminamų automobilių dokumentuose šie duomenys yra nurodomi. O senesnių mašinų taršumas apskaičiuojamas pagal formules. Jos nurodytos ministerijos tinklalapyje. Taip pat CO2 kiekis gali būti nustatytas ir pagal „Regitroje“ jau esančių lygiaverčių, kitaip tariant, tokio pat tipo ir versijos, automobilių parametrus. Tiesa, tokiu atveju automobilis turi atitikti Europos Sąjungos standartus.
„Norint paskaičiuoti pagal formulę, reikia dviejų duomenų – automobilio masės ir variklio galios. Tai šiuos duomenis visi automobiliai registruojant turi. O „Regitra“ patikrins, jei toks pat analogiškas automobilis su tokiais pat techniniais parametrais turi jau duomenis CO2, tai tie duomenys ir bus pritaikyti“, – sako vyr. specialistas Aidas Juozapaitis.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje registruotų automobilių, kurių CO2 kiekio neįmanoma nustatyti anksčiau nurodytais būdais, yra apie 34 tūkstančiai. Jie sudaro tik kiek daugiau nei 2 procentus viso šalies automobilių parko, kurį sudaro pusantro milijono mašinų. Visgi iš jų 20 tūkstančių tiesiog neturi nurodytos masės, tad juos reikia pasverti.
Taip pat daugelio jų išvis nėra mūsų šalyje, jie parduoti užsienio valstybių gyventojams, tačiau buvę savininkai, pamiršę pardavimo faktą, registruoti. Tad vadinamąją techninę ekspertizę CO2 kiekiui nustatyti teks atlikti nedaugeliui automobilių savininkų, o ir už tai susimokėti jiems greičiausiai nereikės.
„Mes jaučiame atsakomybę netgi tais metais, kai buvo registruotos tos transporto priemonės labai seniai, kai tų atributų nebuvo, bet vien dėl to, kad yra mūsų registre, jaučiame, kad tai yra mūsų problema, ir reikia rasti sprendimą, kad klientas neturėtų kažkur važiuoti ir patirti papildomų išlaidų“, – pasakoja „Regitra“ atstovas Saulius Šuminas.
Technines apžiūras atliekantys specialistai sako, jog žiniasklaidoje sklandžiusi 100 eurų ekspertizės kaina išties egzistuoja. Tačiau ši suma tikrai ne už CO2 nustatymą. Tokie tyrimai Lietuvoje apskritai neatliekami. Ekspertizė reikalinga tik naujai į Lietuvą iš trečiųjų šalių atkeliavusiems automobiliams. Ir ši praktika nėra jokia naujovė.
„Ekspertizės atliekamos automobiliams, atvežamiems iš trečiųjų šalių, importuojamiems iš Amerikos ar ne iš Europos Sąjungos. Tokiu atveju išties atliekama ekspertizė, kaip tas automobilis atitinka europietiškus reikalavimus. Lyg šiol nebuvo reikalaujama tos ekspertizės metu nustatinėti CO2 ir apskritai gramais, kiek CO2 kilometrui yra išmetama į aplinką, nėra niekada matuojama“, – teigia atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Kadangi formulėje, norint nustatyti CO2 kiekį, reikalingas tik variklio galingumas, kuris visuomet būna automobilio dokumentuose, ir masė, specialistai sako, jog vadinamoji ekspertizė tokiu atveju būtų tiesiog mašinos svėrimas.
„Automobilį pasverti yra vienas iš paprasčiausių dalykų ir tai nekainuoja 100 ar 50 eurų. Tai manau, smulkmena, ir, manau, kad apskritai tokios ekspertizės ar kada nors reikės“, – kalbėjo R. Gabartas.
„Regitros“ duomenimis, iki praėjusių metų lapkričio 22 dienos pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių buvo beveik 220 tūkstančių. Iš jų 134 tūkstančiai viršijo minimalią 130 gramų CO2 vienam kilometrui ribą. Tuo metu perregistruotų anksčiau šalyje jau naudotų mašinų – 225 tūkstančiai. Ir susimokėti vienkartinį taršos mokestį būtų tekę 87 tūkstančiams savininkų.
