Dar vienas galvos skausmas – ilgos eilės testavimo punktuose. Testų laukti tenka net ir savaitę, tad dalis darbdavių už testavimą moka iš savo kišenės.
Daugiau nei šimtmetį skaičiuojančioje kojinių gamykloje darbuojasi apie 90 žmonių. Kasdien jie pagamina net po 15 tūkstančių porų kojinių.
Įmonės gamybos vadovė sako, kad didžiausias nuostolis būtų, jei įsisukus koronavirusui, įmonėje sustotų darbas, tačiau tai negresia. Pasiskiepiję net 99 procentai įmonės darbuotojų.
„Žmonės labai sąmoningi. Gal dėl to, kad mes turėjome židinį praėjusiais metais gruodžio mėnesį ir pas mus prasirgo apie 20 procentų darbuotojų. Neturėjome labai sunkių atvejų, nebuvome labai išgąsdinti, bet žmonės vis tiek pajuto, kas tai yra ir savaime, po truputį jie pasiskiepijo be didelio raginimo“, – sako „Spartos“ gamybos vadovė Ieva Petrauskienė.
Tad šiai įmonei didelio galvos skausmo dėl nuo vakar gamybos sektoriuje prasidėjusio privalomo nepasiskiepijusių darbuotojų testavimo – nėra.
„Testuojasi pas mus pora žmonių, o visi kiti yra prasirgę ir turi imunitetą arba yra pasiskiepiję“, – tikina „Spartos“ gamybos vadovė Ieva Petrauskienė.
O Pasvalio rajone esančios kepyklos dalijasi pagrindiniu ingridientu, kurio reikia skaniai duonai iškepti: „Meilės. Daug ir labai daug.“
Tačiau kepyklos vadovė sako, kad ne visi meile darbui ir duonai spinduliuojantys kepyklos darbuotojai, yra tokios pozityvios nuomonės apie skiepus nuo koronaviruso. Tiesa, dalis kepyklos darbuotojų, nenorėdami privalomai testuotis kas 7–10 dienų, visgi nusprendė pasiskiepyti.
„Įmonėje dirba 36 žmonės, 6 buvo tokie, kaip pasakyti, abejojantys, iš kurių liko vienas“, – teigia kepyklos „Saimeta“ vadovė Vita Stankevičienė.
O viena darbuotoja liko ištikima savo įsitikinimui ne tik nesiskiepyti, bet ir nesitestuoti.
„Ji kategoriška buvo šitam dalykui ir po pokalbio – aš tik paklausiau, kada planuoji – žodžiu, parašė pareiškimą išeiti iš darbo“, – pasakoja ji.
Tačiau ne visoms įmonėms ir jų darbuotojams taip paprasta. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė sako, kad gamybos įmonėse neigiamą testo rezultatą parodyti turintys darbuotojai jau pažėrė darbdaviams ne vieną skundą dėl naujos tvarkos.
„Jau buvo tokių incidentų, kad tam tikri darbuotojai nebuvo įleisti į gamybą dėl to, kad neturėjo testo rezultato, nors Vyriausybės nutarimas kalba apie tai, kad jie turi 10 dienų laikotarpį užsiregistruoti ir pasidaryti testą. Ir darbdaviai vis dėlto po ilgų įkalbinėjimų – netgi buvo grasinimų, kad ir policija bus iškviesta – įleido tuos žmones į darbą“, – kalba profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Visgi jei per ateinančias 10 dienų nepasiskiepiję gamybos įmonių darbuotojai darbdaviams nepateiks neigiamo testo rezultato, darbdavys turi teisę tokį žmogų nušalinti nuo pareigų.
„Pagal dabar galiojančius įstatymus, yra dvi sąlygos sugrįžti į darbą. Tai, pirma, pasitikrinti sveikatą ir atnešti tam tikrus dokumentus, įrodančius tai, arba pasiskiepyti. Kitu atveju, tu esi paliktas „pakabintoje“ situacijoje be jokio atlyginimo“, – kalba I. Ruginienė.
O to pereinamojo dešimties dienų laikotarpio reikia ne šiaip sau. Darbdaviai skundžiasi, kad šiuo metu nusidriekusios tokios eilės, kad valstybės finansuojamų testų neretai reikia laukti ir savaitę.
„Prioritetas vis tiek yra testavimas simptominių žmonių. Tai sukuria daugybę nepatogumų ir kai kurios įmonės jau yra priėmusios sprendimą, kad jos paprasčiausiai pačios organizuos, pačios finansuos tą testavimą“, – aiškina verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovkis.
Būtent tai ir daro vienas didžiausių darbdavių Klaipėdoje. Baldų gamykloje darbuojasi 900 darbuotojų, tačiau iš jų nepasiskiepijusių – 200. Vienų nuomonę pavyko pakeisti dovanomis.
„Buvo įsteigtas 300 eurų vertės savaitgalio sveikatinimo prizas, kurį laimėjęs žmogus galėjo pasirinkti sveikatinimo savaitgalį Druskininkuose, Birštone arba Palangoje ir tokių prizų savo grupėje mes turėjome 30“, – sako „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.
Kiti naudojasi proga privalomai testuotis pačioje įmonėje.
„Pavyko įsteigti akredituotus medicinos kabinetus, kurių dėka mes patys testuojame savo darbuotojus ir užtikriname, kad netgi tais atvejais, kai reikia pratestuoti 200 žmonių, mes tai padarome savo jėgomis. Tikrai reikėjo investuoti papildomų resursų, bet kol kas viskas vyksta sklandžiai“, – tęsia ji.
Visgi Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad darbuotojų testavimas už valstybės ar darbdavių pinigus – ne tik neefektyvus būdas skatinti vakcinaciją šiame sektoriuje, bet ir tiesioginis lėšų švaistymas.
„Kol kas motyvacinių instrumentų žmonėms skiepytis mes neturime, nes alternatyva, kad tu gali testuotis ir testuotis ne už savo pinigus, o už valstybės ar darbdavio pinigus tau niekaip nepadarys įtakos, kad tu pasiskiepytum. Tai mes iš esmės patys sau paspendėm spąstus“, – priduria jis.
Vis tik Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad privalomas darbuotojų testavimas gamybos sektoriuje būtinas, mat būtent jame epidemiologai fiksuoja apie trečdalį visų koronaviruso židinių.
„Kai buvo teikiamas šis siūlymas, tai mes turėjome apie 63 proc. asmenų gamybos sektoriuje, kurie buvo pasiskiepiję. Taigi didelė dalis jų yra nesiskiepijusių, o kadangi tai yra dideli kolektyvai, kadangi šioje įmonių grupėje yra registruojami pakankamai dažni protrūkiai, tai ir buvo priimtas sprendimas, kad darbuotojai turi periodiškai testuotis“, – teigia sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Loreta Ašoklienė.
Beje, nemokamo testavimo gali ir nelikti. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tvirtina, kad įstatymų projektuose numatyta, jog ateityje darbuotojams gali tekti testuotis iš savos kišenės.
Ar Šimonytė ru Dulkiu nesupranta, kad jie sąmoningai skatina covid-19 viruso plitimą?
Žinoma, kad supranta, ir to siekia.
Kodėl? Kad galėtų visus kuo greičiau uždaryti į ‘lockdown“, o paskui nuožmiai keikti „antivakserius“ kad jie taip plačiai išplatino virusą.
Nors tų „neskiepytų“ liko tik vienetai, ir taip jų niekur neįleidžia.
Virusą specialiai platina kvailas jaunimėlis, kuris pasiskiepijo pernykšte vakcina, ir stebisi, kodėl serga šia zaraza. Be to, pernykštė vakcina jau susilpnino jų natūralų imunitetą, todėl organizmas, kuris tą „deltą“ būtų lengvai sudeginęs, dabar galuojasi su jo kovodamas.
Ar tai nėra sąmoningas žmonių naikinimas – skiepyti pernykšte vakcina, žinant, kad ji neveiksminga?
O štai – ir vaizdai iš Brazilijos nacionalinės šventės. Brazilija – viena iš nedaugelio šalių, kuri priešinasi šiai „Big Pharma“ planui suvakcinuoti visą pasaulį:
