Naujienų poralo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvs“ Ukrainoje esantis A. Navys papasakojo, kaip situacija atrodo iš vidaus.
Gerbiamas Aurimai, žiūrint iš Vilniaus atrodo, kad ukrainiečiams sėkmingai sekasi atremti rusų atakas. Kokia padėtis yra iš tiesų, nes jūs esate Ukrainoje ir matote viską iš arti?
Tikrai ukrainiečiams sėkmingai sekasi kariauti šiaurės rytų Ukrainoje, aš kalbu apie Charkivo miestą ir jo apylinkes, kur per kelias paras ukrainiečiai tikrai nubloškė rusų pajėgas atgal. Iš vienos pusės gilyn į pačią Rusiją, į šiaurę ir iš kitos pusės – į rytus. Mes kalbame maždaug apie 20–25 kilometrų atstumą nuo Charkivo. Tai yra pakankamai didelė pažanga, jei kalbame apie ukrainiečių pasiekimus.
Tačiau žiūrint į pietus ir į pietryčius, situacija nėra tokia, kaip mums norėtųsi. Lietuvoje gal atrodo šiek tiek kitaip, deja, čia mūšiai vyksta kiekvieną valandą, kiekvieną akimirką. Miestai apšaudomi artilerija, yra naudojama, jei kalbame apie rytus, aviacija.
Buvo apšaudymai iš esmės visoje Ukrainoje. Kalbu ir apie vakarų Ukrainą – tiek Lvivą, tiek Kyivą, jo sritį, Odesą pietuose. Iš esmės bandoma suardyti tiekimo kelius, nutraukti elektros linijas – pažeisti infrastruktūrą.
Jautriausia šiuo metu vieta, kurioje vyksta labai intensyvūs mūšiai, nors ukrainiečiai daro viską, ką gali, tai yra rusų pajėgų veržimosi Zaporižės ir Kryvyi Riho kryptimis. Visi galvoja ir apie Odesą, nes Odesa yra svarbus jūros uostas, kurį rusai seniai planavo paimti, tik jiems labai nesisekė.
Kalbant apie rytus – Donecką ir Luhanską – tai per pastarąsias dienas rusai surengė labai daug bandymų prasiveržti per gynybos linijas, tačiau ukrainiečiai labai sėkmingai ginasi. Tokios gyvenvietės kaip Rubižnė, Popazna, jos eina iš rankų į rankas ir rusai niekaip negali ten įsitvirtinti.
Deja, nuo tų susirėmimų ir tų mūšių labiausiai kenčia civiliai gyventojai ir ten padėtis yra labai prasta.
Kokios yra paprastų ukrainiečių nuotaikos? Kaip žmonės nusiteikę?
Kyjivas kiekvieną dieną vis gyvesnis, kiekvieną dieną gatvėse matosi vis daugiau žmonių. Ypač dieną, jei saulėta diena, tada jų nemažai, tačiau lyginant su Kyjivu, kokį aš esu įpratęs matyti, <...> dabar jaučiasi, kad yra karas.
Iš kitos pusės, mieste atsigauna gyvenimas, groja gatvės muzikantai. Tai šiek tiek neramina ir pačią karinę vadovybę, nes atsipalaidavimas galvojant, kad karas yra kažkur, karas yra rytuose ir pietuose, o mes esame saugūs, yra šiek tiek anksti laiko.
Tiek Kyjivo meras, tiek karinė vadovybė pabrėžia, kad negalima atsipalaiduoti, karas vyksta ir reikia būti budriems. Be mano minėtų raketinių apšaudymų, taip pat veikia Rusijos diversinės grupės, kurios taip pat yra pavojingos. Jų užduotis yra kitokia, ne tiesiogiai smogti per pajėgas, bet infiltruotis, patekti į ukrainiečių štabus, pažymėti infrastruktūros objektus, į kuriuos Rusija paskui galėtų smūgiuoti raketomis.
Jei kalbėtume apie priemiesčius, tai šiandien grįžau iš Bučos, kur su savanoriais padedame atstatyti sugriautą rajoną, ten iš tiesų vaizdas yra žymiai geresnis nei tai, ką teko matyti prieš 2 savaites. Darbai vyksta labai greitai – žmonės, kurie ten gyvena, jau turi elektrą, turi vandenį, tvarkoma aplinka, tačiau pagrindinis klausimas vis tiek susijęs su tuo, kaip tiems žmonėms gyventi saugiai.
Bučoje, Irpinėje, Borodiankoje – tuose rajonuose, kur stovėjo Rusijos okupacinė kariuomenė, jie palikę daugybę nemalonių siurprizų. Jie palikę sprogmenis, atotampas, minas. Dėl kai kurių vietų sunku paaiškinti, kodėl tai yra padaryta, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelėse paliktos atotampos, ligoninėje, kuri buvo išminuota.
Tai barbariškas, nesuvokiamas kariavimo būdas, kai atsitraukus yra paliekami siurprizai paprastiems žmonėms.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
