Po vieno sekmadienio mišių Ukmergės šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, tuometinis klebonas ir visos Ukmergės diakonas Vaidas Bartkus dingo tarsi į vandenį. Vietiniai pastebėjo, kad po pamaldų kunigas sugrįžo į savo namus kitoje gatvės pusėje esančiose darželio-lopšelio patalpose ir per kelias valandas į automobilį susinešė visus savo daiktus. Nežinia kur dar lapkričio pradžioje išvykęs dvasininkas taip ir nesugrįžo. Ukmergiškiai netruko dalintis mintimis kas galėjo kunigui nutikti:
„Pletkai, kad gal jis kokią moterį turi, gal kažkokių daiktų turėjo.“
„Jeigu šeimą turi, tai labai smagu. Bent prieš save ir savo vaikus nevaidmainiauja.“
„Atsisveikino, raktus padėjo ant stalo ir išvažiavo. Mes nieko nežinome. Normalus. Viskas buvo normaliai, mišias laikydavo. Nuoširdus buvo, sąžiningas.“
„Kas ten žino kas žmogui gali atsitikti. Ar liga kokia ar kas.“
„Netikėta, aišku savaime. Visai nieko. Jis buvo geras žmogelis.“
Parapijiečiai sako savo sielų ganytoją mėgo, tad toks dekano dingimas jiems buvo netikėtas. Blogo žodžio apie Bartkų negali pasakyti ir Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. Esą šiemet 45 metų jubiliejų atšventęs dvasininkas per kiek daugiau nei penkerius metus Ukmergėje darbavosi uoliai, o išėjęs nepaliko nei skolų, nei nebaigtų darbų ar projektų. Meras tikina, jog Bartkus vyskupui apie savo sprendimą iškart pranešė, tad ir naujasis klebonas į Ukmergę buvo paskirtas vos per kelias dienas. Tiesa, nei su Bartkumi nei su naujuoju klebonu mums susisiekti nepavyko.
„Kunigas apsisprendžia ir čia kaip ir kiekvieno piliečio laisvė. Galbūt tik, kad tas greitas apsisprendimas visada jaudina bendruomenės narius, parapijiečius“, – sako meras Rolandas Janickas.
Net 15 bažnyčių apskrityje kuravęs Bartkus savo kunigystės kelią pradėjo dar 98-aisiais ir prieš persikeldamas į Ukmergę kelioliką metų darbavosi vienoje iš Kauno rajono parapijų. Dabar aiškėja, kad kelis dešimtmečius trukęs dvasininko gyvenimas išties nutrūko dėl moters. Tai patvirtina ir Kauno arkivyskupija.
„Asmeniniai dalykai, bet iš esmės viešai jau žinomi, kad nusprendė keisti gyvenimo būdą – eina auginti vaikų, kurti tradicinę šeimą ir gyventi kitokį gyvenimą. Na čia jo reikėtų paklausti, bet matyt, priežastys svarios turėjo būti“, – pasakoja atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.
Ir toks atvejis šalyje ne vienintelis. Dvasininkų panorusių mesti kunigystę ir kurti šeimas atsiranda kasmet. Visgi tokie sprendimai, pasak Dariaus Chmieliausko tarp pačių dvasininkų nėra smerkiami. Štai ir popiežius Pranciškus šiemet pasisakė, jog vaikai yra absoliuti vertybė – tad verčiau mesti kunigystę – išvengti dvigubo gyvenimo ir atsidėti šeimai. Vatikane vis dažniau diskutuojama apie celibato Bažnyčioje likimą. Visgi romos katalikų vadovai apie visišką dogmos atisakymą kalba atsargiai. Esą išimtys gali būtų taikomis tik itin atokiuose regionuose, kur dvasininkų išties trūksta. Kaip pavyzdį popiežius išskyrė uždarą Amazonijos čiabuvių bendruomenę.
„Kalbama ne apie celibato panaikinimą, o apie galimybe gauti kunigystės šventimus jau vedusiems diakonams, kurie išmėginti savo tarnyboje, kurie brandaus amžiaus. Tai visiškai kas kita, nei kalbėti, kad celibatas gali tapti opcija“, – teigia filosofas Vytautas Ališauskas.
Celibato katalikybėje įvedimas skaičiuojamas nuo 11 amžiaus. Už įžado sulaužymą gali būti baudžiama šalinimu iš dvasininkų luomo.
