Guminiai batai, pirštinės, šalmai, čiužiniai, viryklės ir kita. Dėžės gėrybių sukrautos Lazdijų ugniagesių gelbėtojų komandos patalpose. Visi šie daiktai – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vadovybės Europoje dovana Lietuvos ugniagesiams.
„Tai buvo derybų klausimas. JAV nėra tam, kad nuspręstų ko Lietuvai reikia. Departamentas išreiškė poreikį, ko reikia, ko trūksta, ir tuomet jau buvo tariamasi, ką galima gauti, kokią paramą suteikti“, – sako majoras Michaelas McAfee.
Aprangos, įrangos, buitinės technikos, kitų daiktų vertė – pusė milijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Dar už tiek pat remontuojamos ugniagesių patalpos Panevėžyje. Lazdijų ugniagesiai tikisi gauti naują viryklę.
Tik ne visi ugniagesiai galės džiaugtis amerikiečių karių dovanomis. Jos bus išdalintos tik toms komandoms, kurios priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Yra dar ir savivaldybėms priklausančios komandos. Šios dovanų negaus. Nors visi ugniagesiai atlieka tą patį darbą – gesina gaisrus ir gelbsti gyvybes – valstybės požiūris į juos skiriasi. Lazdijų rajono Aštriosios Kirsnos ugniagesiai neslepia nuoskaudos, kad jie net pareigūnais nelaikomi. Departamentui priklausantys turi daugiau privilegijų. Viena iš jų – pareigūnų pensija. Į ją išleidžiami tarnybai atidavę 25–erius metus.
„Mes dirbame tą patį darbą, kaip ir jie dirba. Tik jiems tokios privilegijos, kad jie anksčiau gali išeiti į pensiją, o mums reikia būti iki senatvės pensijos. Ir jų atlyginimai, kas be ko, yra didesni“, – sako ugniagesys gelbėtojas Rimantas Pečiulis.
Lazdijų rajono savivaldybės priklauso septynios ugniagesių gelbėtojų komandos. Tarnybos vadovas sako, kad per metus iš valstybės jie gauna kiek daugiau nei 800 tūkstančių eurų. Šių pinigų vos užtenka algoms išmokėti.
„Įvertinus nuolatinį darbo užmokesčio augimą, dažnai būna taip, kad tos sumos nepakanka užtikrinti šimtaprocentinį budėjimą pamainose po du, ką reglamentuoja teisės aktai. Tai verčiamės įvairiai. Stengiamės kuo taupiau gyventi“, – sako tarnybos viršininkas Marius Varnelis.
Prieš kelerius metus gyvenvietėje degė namas, o rajono savivaldybei priklausančių ugniagesių automobilis pakeliui sugedo. 40 metų senumo mašiną į gaisrą teko stumti vietos gyventojams. Ir panašių incidentų Lietuvoje nemažai. Aštriosios Kirsnos ugniagesiai vis dar neatsidžiaugia neseniai gautu nauju automobiliu. Nes į gaisrus važiuodavo irgi labai sena mašina.
„Su šita tai sėdi kaip šiuolaikiškoje mašinoje. Sėdi ir leki. O su ana visko būdavo. Reikėdavo ir „ant buksyro“ patraukti ir visaip buvo“, – kalba R. Pečiulis.
Lazdijų vicemeras sako, kad jei ne įvairūs projektai – ugniagesiai taip ir važinėtų senomis mašinomis ar neturėtų tinkamų sąlygų darbui ir poilsiui. Pačios savivaldybės tiek neturėtų pinigų. Esą valstybės požiūris į departamentui priklausančias ugniagesių komandas ir savivaldybės ugniagesius – labai skiriasi.
„Dalyvaujame įvairiuose Europos Sąjungos projektuose. Ir ten, pradedant ugniagesių mokymais, kvalifikacijos kėlimais, perkami automobiliai, remontuojamos patalpos. Dabar džiaugiamės, kad įvykdę projektą nupirkome kvėpavimo aparatus“, – teigia Lazdijų vicemeras Valdas Petras Mikelionis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadas sako, kad planuojama keisti lėšų skyrimo tvarką savivaldybių ugniagesių komandoms. Tik dar nežinia kada tai bus.
„Kiekviena jų yra savivaldybės pavaldume ir didžiąja dalimi priklauso nuo savivaldos požiūrio ir finansavimo. Nes, deja, bet valstybė šiandien skiria dotaciją atlyginimams ir daliniams išlaikymui. Bet tokių kad statytų naujus pastatus – tokių lėšų jie negauna“, – sako PAGD vadovas Saulius Greičius.
Skaičiuojama, kad atnaujinti visų ugniagesių komandų darbo, poilsio sąlygas, taip pat automobilių parką atsieitų 400 milijonų eurų. Ši suma būtų paskirstyta 10 metų.
