Panevėžietis Egidijus prasidėjus dienai skuba iš paviljono traukti lentyną su prekėmis. Laimei, ši ant ratukų, tad išsistumti lauk pavyksta be didelių sunkumų. Vyras centriniame turguje prekiauja įvairia moteriška avalyne. Tačiau tokiomis sąlygomis dirbti sako nelengva.
„Ne visa produkcija ištraukta tik trečdalis negalima žmogaus įsivesti tik lauke. Bet dabar pas mus būna kokie 3 klientai“, – sako prekiautojas Egidijus.
Nors Egidijaus prekybos paviljonas lauke kaip ir kitų įsivesti kliento pasimatuoti batų vidun jis negali – neleidžia karantino suvaržymai.
„Kirpykloj tai 2 žmonės kartu būna ir pusę valandos vienas prie kito, o pas mus čia kas 5 min tik. Tai matuojasi čia lauke“, – pasakoja Egidijus.
Greta kitame paviljone puodais ir keptuvėmis bei virtuvės rakandais prekiaujantis Algimantas taip pat stojo dirbti. Deja, pirma darbo diena nusivylęs, jo tiek skirtingų prekių, kad nuo lentynų ištraukti visko neįmanoma.
„Dabar prakaituoju ir tampau iš ten, pagal tokią tvarką. Atnešiau, parodžiau, iškroviau, sukroviau, 2 pirkėjai, šlapias kaip žąsiukas. Nu, nori žmogus pačiupinėti, nu kaip jam duoti, atnešu, vėl nešu atgal“, – teigia prekiautojas Algimantas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje šiek tiek sušvelninus karantino apribojimus, duris galėjo atverti nedidelės parduotuvės, grožio salonai turintys atskirus įėjimus iš lauko. Vis dėlto turguje esančiuose paviljonuose, kuriuose yra daug parduotuvių po vienu stogu, prekyba negali būti vykdoma. Nebent kaip Algimantas arba Egidijus išsineš prekes į lauką.
„Nu, man nėra logikos“, – kalbėjo Algimantas.
„Aš visiems sakau, jaučiuosi kaip sovietmečiu, kai iš po stalo reikia traukti prekes“, – sako prekiautoja Vilma.
„Stovim, maistas gali dirbti, pramonė negali, tentai va tokie uždėti ir pramonė negali dirbti. Vien dėl to, kad yra tipo tokie kaip kioskai. O viskas lauke atvirai, jie dirbti gali tik pasidėję staliukus. Tai yra nenormalu“, – pasakoja žemdirbių turgaus atstovė Sonata Daktaraitė.
Dabar užuot kibę į darbus ne visi turgaviečių prekiautojai atsidarė ir sugrįžo dirbti. Be to, ne kiekvienas žmogus sniege ir vėjyje gali stovėti. Kitas dalykas, rūbai, nėra atsparūs šalčiui ar drėgmei, tai ne kiekvienas nori savo produkcijos gadinti.
Ištuštėjusiame turguje nėra ir pirkėjų bumo. Į turgų su neišprekiautais dar nuo Kalėdų rankų darbo veltiniais stojo darbuotis ir tautodailininkai. Net 13 metų iš rankdarbių pragyvenusi Gražina karantiną sako vos ištvėrusi. Nuo bado gelbėjo pensininkė mama.
„Žmonės, jie negali būti daugiau uždaryti, nu leiskit žmonėms dirbti. Kvėpuoti. Aš tai džiaugiuosi, neturiu, kur daugiau nusipirkti, kur man maksimoj trintis“, – kalbėjo pirkėja Aušra.
„Kai kam blogai, o kai kas lobsta“, – sako pirkėjas Vladas.
„Ruošėmės kalėdinei mugei ir kaziuko. Kadangi jų nėra, tai tenka ateiti į turgų nes iš kažko gyventi reikia. Tie 260 eurų labai maži pinigai, užtenka tik mokesčiams susimokėti, o valgyti nelieka. Tai tenka prašyti ir tėvų pagalbos“, – pasakoja rankdarbių meistrė Gražina.
Prekybos plotų turgavietėse, anot smulkaus verslo, yra įvairių, tad taikyti vienodą reikalavimą visiems yra neteisinga .Kol kas Sveikatos ministerija siūlymo leisti veikti ir turgavietėse esantiems paviljonams ir kioskams nėra apsvarsčiusi.
