Šviečia saulė, šilta ir po kojomis čeža sausi rudeniniai lapai. Bet ar kada nors susimąstėte, kas gi su jais po to nutinka. Juk mūsų kiemuose ir parkuose jie surenkami.
Kur tik beržai – takai auksiniai. Kitur – rudeniškai rudi ar net su raudonais atspalviais.
Štai, ką sako žmonės:
„Aš tai myliu gamtą, dažnai būnu savaitgaliais, tai man pasigrožėti ir tiesiog eiti ir kojom per lapus labai patinka. Dar galėtų pabūti, kol neužsnigo. Bet jei greitai užsnigs, tai geriau, kad surinktų.“
„Labai gražus, labai. Kaip pasakė: vėlyvoji bobų vasara.“
Ilgai džiaugtis rudeniniais lapais išties neteks. Miesto tarnybos jau pluša.
Savaitgalį pagal prognozes gali ir palynoti, o kitą savaitę sulauksime ir minuso. Kol čežantys lapai nevirto žliugsinčia ir slidžia mase: juos šluoja, pučia, renka specialiais ant traktorių pritaisytais įrenginiais.
„Sausas oras šiek tiek geriau. Geriau, nes ne taip prilipę prie žemės ir geriau renkasi. Oi, vėjas kai būna, tai pučia. Grėbi čia, jis atgal neša. Žinot kaip, sunkoka prie vėjo. Labai sunku“, – sako darbininkų komandos vadas Edvardas.
Prie sostinės savivaldybės visą dieną burzgia traktoriukas.
„Kol kas viskas sausa gražu, lapai džiugina, kol jie yra sausi ir niekam netrukdo. Bet ir stengiamės kaip įmanoma greičiau susitvarkyti, kad nekeltų rūpesčių vėliau, kai bus šlapia ir bus ant jų ir slidu“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
Didžiausio Lietuvoje miesto savivaldybė skaičiuoja, kiek kasmet čia surenkama lapų ir skaičiai sunkiai suvokiami: juk lapai tokie lengvi.
„Jei palyginus pagal praeitą savaitę, tai jų įmonė surinko iš bendro naudojimo teritorijų apie 900 tonų. Tai jei pagal praeitą sezoną žiūrėti viso rudeninių lapų rinkimo, tai buvo apie 7000 tonų surinkta lapų, kažkur panašiai bus ir šiemet taip pat“, – kalbėjo G. Runovičius.
Tiesa, lapus tvarkančios bendrovės sako, kad surenkamų lapų kiekis Vilniuje net du kartus didesnis nei deklaruoja savivaldybė. O štai ir viena iš galutinių stotelių medžių lapų gyvenime.
Na, ir galiausiai mūsų gražūs rudeniniai lapai atsiduria aikštelėse sostinės pašonėje. Ten didžiuliai krautuvai sustumia lapus į krūvas, lapai pūva, tuomet iš jų daromas kompostas, kuris vėliau naudojamas trąšoms.
Iš didžiulės kelių metrų aukščio čia suvežamų lapų krūvos formuojamos ilgos, trikampio formos poros metrų aukščio krūvos, kurių viduje dėl natūralaus biologinio yrimo proceso temperatūra pakyla iki 70°C, kurioje išnyksta nepageidaujami gyviai, bakterijos ir piktžolės.
Taip, rudeniniai lapai krūvose yra dar kelis mėnesius, kol galiausiai virsta sunkiai nuo mums įprastos žemės atskiriama mase. Iš tonos lapų lieka maždaug 300 kg komposto. Tad jei pavasarį užsuksite į kokią ūkio prekių parduotuvę ir sumanysite sodo gėlėms nupirkti kokybiško komposto – nenustebkite jei jis bus pagamintas iš kaip tik šiuo metu nuostabiai krentančių ir mus džiuginančių lapų.
