Visiems šviesų rytojų valdžia žada vėliau – po dešimties metų. Už europinius pinigus žada Lietuvą nusėti vėjo jėgainėmis, saulės elektrinėmis, renovuoti kone visus pastatus. Nevyriausybininkams tokios vizijos neatrodo realios, o žmonės reikalauja didesnių pensijų ir algų jau dabar.
Netičkampyje šalia Marijampolės gyvenantis Juozas apstulbęs – nuo Naujųjų metų už elektrą turės mokėti dešimtadaliu brangiau, o dujos brangs trečdaliu: „Ką vakar girdėjau per teliką, Jėzau, elektra, dujos, viešpatie“.
Juozas dujas naudoja maistui gaminti, malkas – prakuroms, o trobai šildyti į šią krosnį krauna pjuvenų briketus. Tačiau skundžiasi, kad ir jie išbrango – artėjant žiemai išleido tūkstantį eurų: „Sumokėjom tūkstantį, rupūže“.
Medinėje troboje su žmona gyvenantis Juozas tik rytais pakuria krosnį, iš kurios pašildytas vanduo teka į radiatorius, o jei pasidaro vėsu, ieško šiltesnių rūbų. Senjoras svajoja apie modernų, taupų katilą, tačiau pripažįsta, kad jo neišgali sau leisti.
„Malkomis prakuri, o paskui užmeti. Šūdas išeina. Intaisyt pečių, bet toks pečius – 3 tūkst. eurų“, – sako senjoras.
Ir tokių žmonių, kiekvieną žiemą Lietuvoje sprendžiančių dilemą, daugiau pasišildyti ar verčiau sočiau pavalgyti – šimtai tūkstančių. Vartotojų aljanso duomenimis, apie penktadalis Lietuvių gyvena vadinamajame energetiniame skurde, tai yra pusė milijono žmonių, kurie savo namų neišgali šildytis iki komfortiškos temperatūros. Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Tikrai šalta, tikrai, drabužių, nieko neužtenka.“
„Butas kampinis, nešildo, kaip reikia. Rytais šalta, apsirengiu ir sėdžiu.“
„Šalta, pas mane šalti langai.“
„Reikia, kad valdžia mums padėtų, jie iš Europos kiek pinigėlių surijo. O mums, biedniems žmonėms, nėra.“
„Mes klausiame visuomenės, ar jiems pakanka pinigų šildyti būstą, kad galėtų komfortiškai gyventi. Kas penktas atsako, kad ne. Tokiai daliai visuomenės yra problema, tai ne vien skurdžiai gyvenančių problema“, – sako Vartotojų aljanso prezidentas Kęstutis Kupšys.
„11 proc. gyvena labai prastos būklės būste – varva stogas, drėgnos sienos, supuvę langai arba grindys“, – teigia Skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Ir štai vyriausybė rengia strategiją iki 2030 metų, kurioje energetinį skurdą Lietuvoje žada sumažinti perpus. Energetikos ir aplinkos ministrai žada milijardus europinės paramos nukreipti namų renovacijai, senų šildymo sistemų keitimui, pristatyti saulės elektrinių. O gyvenantiems energetiniame skurde šias gėrybes žada nemokamai.
„Valstybė pažada, kad jei jūsų nekilnojamas turtas, 100 proc. kompensuojam turto pagerinimą ir renovaciją. Beveik niekur Europoje to nėra, kad energetinį skurdą patiriantiems žmonėms 100 proc. valstybė kompensuotų renovaciją“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministrė nėra tokia optimistiška ir pripažįsta, kad norint padėti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, ir toliau teks mokėti kompensacijas už šilumą ir karštą vandenį.
„Tai priklauso nuo žmonių pajamų ir energetikos kainų. Jei balansas laikysis, kad paramos žmonėms nereikia, jie negalės gauti kompensacijų, bet jei situacija bus tokia, kad kainos bus didesnės ir viršys pajamas, kurias galėtų išleisti šildymui bet kokiu kuru, priemonė bus galiojanti“, – mano Monika Navickienė.
Vyriausybės pažadų Lietuvoje įvykdyti energetinę revoliuciją opozicijos ir skurstančių pagalbos organizacijų atstovai klausosi atsargiai.
„Apleistos problemos. Labai blogi būstai, renovacija nebepadės. Turėtų būti socialinio kokybiško būsto plėtra. Renovacija turėjo įvykti prieš daug metų“, – sako Skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
„Geriausia didinti žmonių pajamas. O ne eiti aplinkiniais keliais ir kažką vyriausybės duoda – kompensacijas, dar kažką padaro“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Vyriausybės sprendimai per maži. Pensijų, išmokų, atlyginimų padidėjimą nemaža dalimi jau suvalgys infliacija. Kainos auga maisto produktų ir kitų dalykų“, – parlamentaras, socdemas Eugenijus Sabutis.
Jis ragina Vyriausybę užuot žadant kompensacijas tik skurdžiausiai gyvenantiems, mažinti pridėtinės vertės mokesčius už dujas ir elektrą. Opozicionieriai pripažįsta, kad valdančiųjų užmojai už europinius pinigus Lietuvoje renovuoti būstus ir modernizuoti energetiką yra geri, tačiau greito proveržio nesitiki.
