Trijų vaikų mama Liveta jau pusantrų metų gyvena Carito Motinos ir vaiko namuose Vilniuje. Iš savo namų visai kitame šalies regione jauna moteris pabėgo ilgai kentusi savo sutuoktinio smurtą, iš pradžių psichologinį – žeminimą, užgauliojimus, vėliau visa tai peraugo ir į fizinę prievartą.
„Pradėjo smurtauti naktimis, kol vaikai miegojo. Aš stengiausi tuos smūgius tyliai atkentėti, kad vaikai neišgirstų, nepabustų, nepamatytų. Ir tada vieną dieną jis grįžo girtas, trenkė veidan. Aš pradėjau verkti ir tada pribėgo vyresnioji, išsigandus, mane apsikabino ir verkė, mama. Tada aš juos griebiau į glėbį, išbėgau į lauką, iškviečiau policiją“, – sako Liveta.
Moteris atskleidžia, kad ryžtis gyvenimo pokyčiams buvo sunku. Iš pradžių manė, kad be sutuoktinio neišgyvens, jautėsi nuo jo priklausoma. Tačiau pasiryžusi pakeisti miestą ir nutolusi nuo smurtautojo, Liveta palengva išsigydė žaizdas ir pradėjo kitą gyvenimą. Taip ragina pasielgti ir kitas smurtą ir prievartą patiriančias moteris.
„Jūsų vaikai mato smurtą. Jie užaugs, ir jie automatiškai tą smurtą kentės, nes manys, kad tai yra normalu. Tai nėra normalu. Mamos nenori, kad jų vaikai kentėtų nuo smurto, kad būtų mušami ir tylėtų. Mamos bėkit, prašau, bėkit iš ten“, – pasakoja Liveta.
Artimoje aplinkoje vyksta ir seksualinė prievarta, dažnai perauganti iš psichologinio ir fizinio smurto. Su labiausiai išniekintomis moterimis, prekybomis žmonėmis aukomis dirbanti kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė pasakoja, kokį vaizdą pamato sutikus smurto auką.
„Matome mėlynes, matome sulaužytas nosis, matome kraujosrūvas, matome sužalotus lytinius organus. Tai čia fiziškai sužalotos. Psichologiškai tai – palaužti žmonės, išgyvenantys traumą labai gilią tuo metu“, – teigia centro vadovė Kristina Mišinienė.
Tačiau tai tik saujelė žiauriai nukentėjusiųjų nuo smurto, kurios ateina, o tiksliau nukreipiamos į centrą prašyti pagalbos. Dažniausiai tokios moterys pagalbos neprašo, mat bijo. Ką daryti, kad moterys, patyrusios smurtą saugiau pasijaustų iškart?
„Tas dalykas, kad reikia bėgti iš namų tai jau yra atgyvenęs. Pasaulyje taip nedirbama, todėl mes ir dirbam su politikais, kad greičiau būtų priimtas apsaugos nuo smurto orderis, kad iš namų būtų išimamas smurtautojas bent jau 15 dienų, kad nukentėjusi moteris turėtų tą ramų laikotarpį priimti sprendimą“, – kalbėjo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė.
Anot pagalbos moterims organizacijų atstovų, karantino laikotarpiu – mūsų šalyje smurto artimoje aplinkoje padaugėjo.
„Karantinas apnuogino tas problemas, kurios visą laiką buvo, jis dar labiau užaštrino. Sulėtėjo tarnybų darbas. Iš kitos pusės, padidėjo smurto atvejų, manau, tuos tikruosius skaičius matysime po kažkiek laiko“, – sako K. Mišinienė.
Padėti prievartos aukoms dažnai užkerta kelią teisinė sistema. Mažai kas kontroliuoja ir pagalbos nukreipimą. Be to, dažnu atveju nukentėjusios moterys bijo liudyti prieš savo skriaudėjus, mat sulaukia grasinimų, todėl nusikaltėliai lieka nenubausti.
„Šiandieną persekiojant parsiduodančius asmenis, jie negali prašyti pagalbos, nes pirmiausia jie bus nubausti už tai, kad jie parsidavinėja“, – pasakoja K. Mišinienė.
Anot paramos moterims fondo „Frida" vadovės Daivos Baranauskės, Lietuvoje trūksta švietimo lytiškumo pagrindu.
„Čia yra didžiausia nelygybė. Jie kiaulės, jos barakūdos, ir visos tos nesąmonės, netgi verslas tai skatina. Mes rūbus perkam skirtingus, dezodorantus skirtingus. Čia visa industrija dirba ant to, kad mus supriešintų. Nereikia lyčių kovos, reikia lyčių bendradarbiavimo ir lygybės“, – teigia D. Baranauskė.
Per praėjusius ketverius metus valstybiniame lygmenyje smurto prieš moteris ar vyrus srityje įvyko mažai pokyčių. Seimo nariams susitarti nepavyksta.
„Jei turėtume tą politinę valią, nereikėtų įrodinėti, kad Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris, nėra apie kažkokių mistinių 17 lyčių įvedimą, kad ji yra apie sistemingą pagalbą dešimtims tūkstančių kasmet Lietuvoje nuo smurto nukenčiančių moterų“, – kalbėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Anot moteris ginančių organizacijų atstovų, Seimas turėtų ratifikuoti Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje įveikimo, turėtų priimti pataisas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, įteisinant apsaugos orderį ir kitas aktyvias priemones pagalbai aukoms.
Lietuvos statistiniai duomenys skelbia, kad smurtą artimoje aplinkoje patiria kas trečia su vyru gyvenanti moteris.
