Skiepų maratonui įgaunant pagreitį, premjerė Šimonytė važinėja po Lietuvą ir ragina gyventojus vakcinuotis. Ministrė pirmininkė apsilankė Trakuose, kur senjorų vakcinacija vyksta ne taip sparčiai kaip norėtų medikai. Čia dar nepasiskiepijo apie pusė 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių:
„Laukia, laukia „Sputniko“ gal jie. Aš pasitikiu visomis vakcinomis, tomis, kurios patikrintos.“
„Bet kurią, išskyrus sovietinę.“
„Reikia skiepyti žmones, kurie nori pirmiausia, o kurie nenori, tai pabaigoje.“
„Kodėl reikia skiepytis, kad galėtume vėl visi laisvai gyventi.“
„Mano mama sako – aš dar noriu pagyventi. Yra toksai supratimas apie skiepus.“
„Mhm…Čia palaukia po skiepo ir visi išeina.“
Premjerė apsilankė ir vakcinacijos centre Trakų kultūros rūmuose, kur jau yra įrengtos 5 vakcinavimo vietos. Prasidėjus masiniam gyventojų skiepijimui, skiepą per dieną gaus šimtai gyventojų. Tiesa, po pokalbio su Trakų poliklinikos vadove premjerė pripažino karčią tiesą – yra dalis žmonių, kurie vis dar tikisi sulaukti „Sputnik“ vakcinos.
„Teko diskutuoti su poliklinikos vadove, kuri tiesiai šviesiai pasakė, kad dalis žmonių laukia „Sputnik“. Tie žmonės nėra antivakseriai – reiškia, juos įtikinti skiepytis galima, bet „Sputnik“ Lietuvos Respublika nėra nusiteikusi nei pirkti, nei užsakyti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak Trakų rajono merės, kai kuriuos vyresnio amžiaus žmones sunku įtikinti, kad šie eitų skiepytis. Tam įtakos turi ir rusiški televizijos kanalai, kuriuos žiūri senjorai. Maža to, jie nuolatos gyvena melagienų informaciniame lauke, kuriame kalbama tik apie rusišką vakciną.
„Tai dedame visas pastangas, esame išsileidę papildomus lankstinukus, įdarbinę seniūnus, važiuoja per kaimus. Autobusiukais mokykliniais pavežame, jei tik surenkame grupę. Prašėme pas dvasininkus, kad mišių metu paskelbtų – tą irgi darė bažnyčios“, – pasakoja Trakų rajono merė Edita Rudelienė.
Tiesa, vakcinacijos tempai savivaldybėse netolygus. Į TOP penketuką patenka ir viena sparčiausiai senjorus Lietuvoje skiepijanti Elektrėnų savivaldybė, kur jau yra vakcinuota daugiau kaip 60 procentų 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.
„Po kelis kartus skambinama, ieškoma, kviečiame ateiti. Tai ir sąlygos yra – pirminės sveikatos centras, ir ligoninėje galime paskiepyti, važiuojame ir į namus“, – teigia Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.
O štai, ką sako gyventojai:
„Aš už tai – nori gyventi, skiepykis.“
„Tegu išmeta iš darbo, bet tikrai nesiskiepysiu.“
„Aš tai skiepijausi „AstraZeneca“, nors ant jos visaip negražiai kalbėjo, nieko, temperatūra buvo, antro skiepo laukiu.“
„Kol kas vienas kelias yra ir visiems reikia skiepytis.“
O artėjant masiniam skiepijimui Elektrėnų valdžia jau turi viziją, kaip ledo arena pavirs masiniu gyventojų vakcinacijos centru. Tiesa, skiepijimo tempai Elektrėnuose galėtų būti dar didesni, bet trūksta vakcinų.
„Mūsų kaip valstybės problema yra ta, kad vakcinų kiekis yra vis dar per mažas, nes čia yra ta savivaldybė, kuris suskiepija viską, ką gauna. Tą matome iš savaitinės statistikos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
O tuo metu, kai ligoninės pilnėja, lovų užimtumas Vilniaus regione siekia apie 90 procentų, karantinas ir toliau švelnėja – lauko kavinėse renkasi žmonės, o nuo kitos savaitės dar atsidarys ir sporto klubai. Premjerė Šimonytė tikina, kad planas palaipsniui atverti verslus, testuoti gyventojus ir artėti prie masinės vakcinacijos išlieka.
„Tačiau stebime situaciją, plėsime lovų skaičių, masiškai testuosime, vakcinuosime ir taip tą situaciją valdysime“, – sako I. Šimonytė.
O toks didėjantis sergančiųjų skaičius visuomenėje ir ligoninėse tenkina ir prezidentą Gitaną Nausėdą. Prezidentas apeliuoja į žmonių sąmoningumą.
„Manau, kad net ir įvedus griežtą karantiną, jei jo niekas nesilaiko, tai irgi nėra panacėja. Aš labai tikiu žmonių sąmoningumu. Ir net jei dabar mes atpalaidavome tam tikrus varžtus, jei jie laikytųsi tam tikrų saugumo priemonių, pasiekti susirgimų stabilizacijos būtų įmanoma“, – pasakoja Prezidentas Gitanas Nausėda .
O kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Marijampolės, Širvintų, Vilniaus vis dažniau prabyla apie tai, kad jau dabar reikėtų pereiti prie masinės vakcinacijos. Tačiau, pasak sveikatos apsaugos ministerijos, startas bus paskelbtas visiems ir vienu metu. Savivaldybių asociacija tikina, anksčiau laiko pradėjus masinę vakcinaciją kai kurioms savivaldybėms neliktų skiepų.
„Jeigu paleistume vakcinaciją pilna apimtimi laisvai – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, tai likusiai Lietuvai nebūtų ką daryti, tik žiūrėtų, kaip jiems sekasi. Tai nėra dar tokio kiekio, kuris leistų skiepyti visus“, – teigia asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
O Lietuvoje vis daugėjant viena skiepo doze vakcinuotų asmenų imunologai perspėja žmones, kad šie po skiepo neatsipalaiduotų ir iškart nepultų lankyti artimųjų, vaikščioti po barus ar sporto klubus. Mat pasak Kauno klinikų gydytojos alergologės, klinikinės imunologės, imunitetas tik pradeda formuotis.
„Maždaug po savaitės pradeda formuotis antikūnai ir specifinės ląstelės ir daugeliu atveju yra reikalinga papildoma vakcinacijos dozė, kad imuninė sistema suformuotų pilną apsaugą. Tai reiškia, kad praėjus savaitei po pirmosios dozės turime laikytis visų apsaugos priemonių“, – kalbėjo alergologė, klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė.
Skaičiuojama, kad jau kitą savaitę Lietuva sulauks apie 100 tūkstančių dozių „Pfizer“ vakcinų, tiesa, jos bus skirtos revakcinacijai. Vakcinų Lietuva daugiau gaus ir gegužę bei birželį – gegužę atkeliaus apie 100 tūkstančių ,,Pfizer“ skiepų per savaitę. Birželį apie 160 tūkstančių per savaitę. Masinę vakcinaciją Lietuvoje planuojama pradėti iki birželio.
