Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Prezidentūra kritikuoja Seimą, išmetusį žmogaus teises į šiukšlių dėžę, kaip sakė Prezidento patarėjas. Kas atsitiko? Kodėl taip vyksta ir valdančioji dauguma mėtosi žmogaus teisėmis ir palieka jas šiukšlių dėžėje, nors jūs esate jos atstovas?
Visų pirma, Seimo neeilinės sesijos metu svarstytos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos iš tiesų yra probleminės žmogaus teisių požiūrio aspektu. Būtent dėl šitos priežasties tiek aš, tiek Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teikėme atitinkamas pataisas tam įstatymo projektui, kurios užtikrintų tam tikrą minimalią prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių apsaugą ir labai džiaugiamės, kad į tas pastabas valdančioji dauguma atsižvelgė ir įstatymo projektas buvo priimtas su tomis pataisomis.
Tam tikrų probleminių aspektų dar liko, tikiuosi, kad Prezidentas į jas atkreips dėmesį, tačiau reaguodamas į tai, kad ypatinga situacija reikalauja ypatingų priemonių, įstatymą pasirašys, jo nevetuos. O atsižvelgdami į tuos išsakytus kritinius aspektus, tikrai manau, kad rudens sesijoje sugrįšime ir atitinkamus reikiamus patobulinimus atliksime.
Tai iš esmės jūs pritariate Prezidento pozicijai dėl šito įstatymo?
Iš tiesų, reikėtų išgirsti ir pamatyti konkrečius įstatymo straipsnius, kurie kliūna Prezidentui. Viešojoje erdvėje yra linksniuojama apeliacijos procedūra. Aš manau, kad tai, kad įstatyme supaprastinta apeliacijos procedūra nėra pririšta prie ekstremaliosios situacijos, yra probleminis aspektas. Bet aišku, konkrečiai vertinti ir atitinkamus žingsnius daryti reikės tada, kai bus konkretūs pasiūlymai pateikti iš prezidentūros.
Daugeliui žmonių nelabai aišku, kas čia dabar nuspręsta, ką Seimas nusprendė. 6 mėnesius migrantai bus saugomi, o po to išsilakstys ir pradės daryti kažkokią žalą.
Visų pirma, mes neturėtume prieglobsčio prašytojų automatiškai sutapatinti su grėsme ir kažkokia žala, galbūt tarp tų žmonių iš tiesų yra tų, kurie nori čia kurti savo ateitį. Tačiau pirminiame įstatymo projekte buvo numatytas toks įdomus viražas, kad galima prieglobsčio prašytojus sulaikyti, neįleisti jų į Lietuvos Respublikos teritoriją be teismo sprendimo neribotą laiką.
Tai būtent dėl šios priežasties mes ir įvedėme tą 6 mėnesių terminą, per kurį institucijos gali nagrinėti prašymus, priimti atitinkamus sprendimus, na, ir pasibaigus 6 mėnesių procesui, tie žmonės turėtų galimybę čia integruotis ir pradėti savo gyvenimą Lietuvoje, jeigu toks poreikis iš tiesų yra.
Pone Raskevičiau, ar nemanote, kad čia yra kažkokie dvigubi standartai? Prezidentui staiga dabar parūpo žmogaus teisės, o kai buvo kalbama apie Partnerystės įstatymą, jam jos nelabai rūpėjo ir jis būtų jį vetavęs.
Aš čia tiesiog pasikartosiu, kad žmogaus teisės yra universalios ir nedalomos, ir tie patys principai turėtų būti taikomi visoms socialinėms grupėms, apie kurių žmogaus teisių užtikrinimą mes šiuo metu Lietuvoje diskutuojame.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
