Traukti skęstančiųujų dar iki oficialios maudymosi sezono pradžios ugniagesiai gelbėtojai šiemet vyko jau beveik pusantro šimto sykių – penktadaliu nei pernai. Deja, yra dar baisesnė žinia. 2020-aisiais ir pusantro karto daugiau nuskendusiųjų – 45, kuomet prieš metus tokiu laikotarpiu – 27. Daugiausiai nelaimių šiemet, po aštuonias, fiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. O pražūtingiausiais vandens telkiniai tapo upės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius tikina, kad liūdnesnei šių metų statistikai įtakos galėjo turėti ir karantinas.
„Žmonės nėjo į darbą, turėjo daugiau laisvo laiko, tad užsiėmė žvejyba, vaikščiojo. Nes 20 žmonių nuskendusių yra upėse, tai dabar paklausti kaip jie į tą upę įkrito nebegalime, bet visais atvejais aišku, kad kuo dažniau žmonės būna prie vandens, tuo didesnė tikimybė, kad nelaimė įvyks“, – sako departamento vadovas Saulius Greičius.
Skęstančiuosius gelbėjantys narai pasakoja, kad nelaimių priežastys išlieka alkoholio vartojimas, neatsargus elgesys vandenyje, savo sveikatos būklės ar fizinio pasiruošimo neįvertinimas.
Sostinės ugniagesių gelbėtojų šeštosios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus tautiečiams primena, kad pradėjus skęsti reikia bandyti išlikti ramiems, gultis ant nugaros, jei pavyksta – kviestis pagalvos, o išvydus skęstantįjį, nederėtų stačia galva pulti į vandenį, net jei nelaimėje artimasis.
Kadangi brangi kiekviena sekundė – kuo skubiau skambinti gelbėtojams, jei yra galimybė į vandenį link skęstančiojo mesti plūduriuojantį daiktą, kad šis galėtų įsikibti. Ugniagesiai sako, kad nors į įškvietimus reaguojama žaibiškai, dažnai užtrunkama dėl atokių vietovių, todėl vandens malonumais derėtų mėgautis oficialiose maudymvietėse. Na, o išplaukiantys valtimi turėtų vilkėti gelbėjimo liemenę, turėti ir gelbėjimosi ratą su lynu.
„Aišku, priklauso nuo žmogaus fiziologijos, bet be liekamųjų reiškinių, tai yra smegenų pažeidimų, skęstantį žmogų galima atgaivinti, kuris prabuvo vandenyje iki dešimties minučių. Žinoma, priklauso ir nuo to, kiek šaltas vanduo, kokia sveikatos būklė“, – pasakoja viršininkas Giedrius Ruočkus.
Narai pasakoja, kad skaudžiausi atvejai kuomet atvykus gelbėti vieno žmogaus, iš dugno jau tenka traukti kelis. Vadinamuosius dvigubus skendimus dažnai lemia tai, kad pirmasis į nelaimę papuolęs kartu po vandeniu nusitempia ir į pagalbą atskubėjusį asmenį. Jei kitokios išeities nėra ir iš mirties nagų skęstantį prireikia traukti ne profesionalams, Giedrius Ruočkus siūlo prie nelaimėlio priplaukti iš nugaros ir sugriebti jį už plaukų. Na, o jei plaukiama iš priekio, bent metro atstumu paduoti gelbėjimo ratą ar kitokį plūduriuojantį daiktą. Jei visgi skęstantysis jus sugriebia, labiau patyrusiems plaukikams patariama kartu trumpam panerti.
„Fiziologiškai jis stengiasi išsilaikyti paviršiuje, įkvėpti oro ir jei mes su juo paneriame šiek tiek gilyn, jis automatiškai paleidžia. Kiti būdai yra skausmingi veiksmai. Bet kokie skausmingi veiksmai. Atsistūmimas nuo savęs laužiant smakrą, atsistūmimas spiriant kojomis“, – teigia G. Ruočkus.
Nors šiemet nuskendusių vaikų statistika mažesnė – vanduo pasiglemžė vieną gyvybę, kuomet pernai dvi, nepilnamečių iki 14-os prie telkinio rekomenduojama nepalikti be priežiūros. Suaugusieji taip pat turi pasirūpinti, kad jų atžalos mokėtų plaukti.
„Tai puikus laikas prisiminti, kad kaip vaikus išmokome skaityti, taip pat tėvai privalo pasirūpinti, kad vaikas išmoktų plaukti. Reikia pamokyti saugiai. O karantino laikotarpiui pasibaigus pradės veikti baseinai“, – kalbėjo ministrė Rita Tamašunienė.
Vidutiniškai per metus Lietuvoje nuskęsta 135 žmonės. Per paskutinį penkmetį tokių nelaimių net 677. Nuskendusių asmenų amžiaus vidurkis yra apie 47 metai. Pagal statistiką vyrai paskęsta net keturis kartus dažniau nei moterys,
