Gydytojai neslepia: stebuklas, kad nė vienas medikas, atlikdamas savo pareigą, nežuvo ir sako – Hipokrato priesaika juos įpareigoja nesustoti.
Prie Iziumo greitosios pagalbos stoties stovi skeveldrų išmušinėtas medikų automobilis. Būtent tokie automobiliai vežė gydytojus pas pagalbos laukiančius gyventojus, nė kiek nesibaiminant nesibaigiančių rusų artilerijos apšaudymų. Šalia esančios ligoninės darbuotojai sako: tikras stebuklas, kad niekas iš medikų dirbdamas nežuvo.
„Greitukės patekdavo į apšaudymus, kol čia stovėjo – irgi kliūdavo. Iš medicinos personalo niekas nežuvo. Kontūzijų buvo, smulkių sužeidimų“, – pasakoja chirurgijos skyriaus vedėjas Anatolij Kovalenko.
Kai eilinįkart miestą apšaudo Putino orda, išvažiuoti greitosios pagalbos automobiliu nėra pats geriausias sprendimas. O po visus kelius lakstant aštrioms skeveldroms toli ir nenuvažiuosi.
„Kaip galėjome, taip padėjome. O išvykti automobiliais, kada miestas nusėtas skeveldrų ir griuvėsių… Ėjome pėsčiomis. Neštuvai, štai toks vežimas – taip ir vežėme“, – kalba vyriausiasis felčeris Sergej Bocman.
Medikai gelbėjo ne tik nuo skeveldrų sužalotus žmones. Augo ir infarktą, insultą ar nervinį priepuolį patyrusių gyventojų skaičius. Ir vaistų, ir gydytojų trūko katastrofiškai.
„Kuo galėjau, tuo padėjau. Aš terapeutas, aš ne neuropatologas. Pagal instrukcijas, kaip reikia gydyti insultą – kompiuterinę tomografiją daryti, viską – patys suprantate, aš negalėjau. Mes praktiškai turėjome tik tuos medikamentus, su kuriais dirbome iki karo“, – sako terapeutas Igor Dechtiarev.
Gydytojai sako dirbę ties savo galimybių ir ligoninės resursų riba. Tiesa, su okupantais atvykę karo medikai tyliai gelbėjo kolegas ukrainiečius.
„Karo ligoninės gydytojai mums padėjo. Jie mums duodavo vaistų ir kartais paimdavo pacientus, kurių niekaip negalėjome gydyti“, – prisimena A. Kovalenko.
Agresoriai spėjo medikams palikti prisiminimą – tankų apšaudytą vieną iš Iziumo ligoninės korpusų. Dalis pastato sugriuvo. Per okupaciją čia dirbo 61 žmogus. Ir nors dirbdamas niekas nežuvo, okupantai kai kuriuos ligoninės darbuotojus nužudė bandančius ištrūkti iš miesto ar tiesiog namuose.
„Mes vienintelė įstaiga, kuri toliau dirbo per intensyvius apšaudymus. Iziumo žmonės mums sakė: kai apšaudymams prasidėjus mes sužinojome, kad Iziumo ligoninė ir medikai dirba, supratome, kad Iziumas gyvuos ir atsigaus“, – sako traumatologas Jurij Kuznecov.
Dabar Iziumo medikai po truputį atsigauna po to, kas įvyko, grįžta į stabilų režimą. O ligoninės teritoriją išminuoja miestą išlaivinę Ukrainos kariai. Į klausimą, kodėl rizikuodami savo gyvybe dirbo, gydytojai filmuojant kamerai, neskuba atsakyti. Juk davėme Hipokrato priesaiką, po filmavimo sako jie.