1991-ųjų Sausio 13-ąją tarp mūsų nepriklausomybę prie Televizijos bokšto gynusių žmonių buvo ir 53-ejų Apolinaras Juozas Povilaitis, trijų vaikų tėvas. Vyras kruvinos nakties išvakarėse prie bokšto buvo su visa šeima, o vėliau ten grįžo vienas.
A. Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis sako: „Naktį, tėtis buvo įsijungęs radiją ir visą laiką klausėsi pranešimų, ir naktį išgirdo, kad važiuoja tankai link bokšto, link aukščiausiosios tarybos. Ir jis tiesiog atsikėlė ir išbėgo. Ten gal 10 min. nuo mūsų namų atstumas. Taip ir buvo. Ir paskui jau ir nebegrįžo.“
Apolinarą pakirto trys sovietų desantininkų kulkos. Jis žuvo vietoje. Tapo viena iš keturiolikos kruvinos nakties aukų.
Prieš porą metų Lietuvos apygardos teismas, o šių metų kovo 31-ąją ir Lietuvos apeliacinis teismas padėjo tašką Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje. Nuteisė 67 žmones, daugumą už akių. Ir skyrė jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų.
Teisėjas Ernestas Rimšelis sako: „Jie puikiai suprato, kad daužydami žmones automatais, spardydami, šaudydami, šaudydami iš tankų šalia žmonių, važiuodami per žmones – jie puikiai suprato, kokie veiksmai ir kokie padariniai bus sukelti žmonėms.“
Tačiau tuometis vyriausiasis sovietų karinių pajėgų vadas Michailas Gorbačiovas byloje nefigūravo.
Gorbačiovas lygiai prieš metus iki lemtingos sausio 13-osios dar lankėsi Lietuvoje ir bandė atkalbėti mus siekti nepriklausomybės.
Apolinaro Povilaičio sūnus įsitikinęs, kad Gorbačiovas negalėjo nežinoti, kas tą naktį vyko Vilniuje. Todėl pasiryžo pats bylinėtis su buvusiu sovietų sąjungos prezidentu ir planuoja rudenį teismui pateikti civilinį ieškinį.
A. Povilaičio sūnus Robertas teigia: „Yra civilinis procesas, civilinis procesas leidžia man, kaip piliečiui kreiptis į teismą ir įvardinti kaltininką, kurį laikau atsakingu už tuos įvykius, žudynes. Ir kaip toliau rutuliosis – jau yra, turbūt, antrinis klausimas.“
Lietuvos advokatūros atstovas prof. Mindaugas Kukaitis sako: „Manau, kad didžiausi iššūkiai bus procesiniai. Ieškovas pasirinkęs atsakovą turi įrodyti šio asmens neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, su žala, su pačiu veiksmu ir įvykiu.“
Teisininkas mano, kad teismas turėtų priimti Povilaičio ieškinį. Ir net pralaimėta byla nebūtų pralaimėjimas.
„Svarbu, kad žmogus teisinį lūkestį nesinešiotų viduje, o atiduotų teismui spręsti. Kada teismas padeda tašką – tokį teismo sprendimą reikia ir priimti, kaip satisfakciją. Net ir pralaimėta byla – ji taip pat padeda tašką. Daug geriau išspręsti bylą teisme, nei nešiotis viduje, kaip nepajudinamą“, – sako M. Kukaitis.
Sausio 13-osios baudžiamąją bylą kuravusi Generalinė prokuratūra teigia padariusi viską, bandydama patraukti M. Gorbačiovą atsakomybėn, bet pritrūko duomenų, kad galėtų tai padaryti.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė teigia: „Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo daug kartų kreiptasi į užsienio valstybę, į Rusijos federaciją, prašant teikti tarptautinę teisinę pagalbą, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus – įskaitant ir apklausti minimą asmenį, tačiau šie prašymai buvo ignoruojami, į juos buvo neatsakoma arba atsakoma neigiamai.“
Tėvą prie Televizijos bokšto praradusiam Robertui Povilaičiui Sausio 13-osios byloje buvo priteista 50 tūkst. eurų neturtinės žalos. Tuomet paskaičiuota, kad sausio įvykių turtinė žala Lietuvos valstybei siekia beveik 11 mln. eurų.
Pats M. Gorbačiovas, tais pačiais 1991-aisiais atsistatydindamas pripažino, kad sovietų sąjunga byra, nes joje žmonės negali gyventi gerai.
Michailas Gorbačiovas, sovietų sąjungos prezidentas 0214 „Kai tapau valstybės vadovu jau buvo aišku, kad su šalimi yra blogai. Visko daug – žemės, naftos, dujų, kitų gamtinių išteklių. O ir proto, ir talentų netrūksta. Bet gyvename kur kas blogiau nei išsivysčiusiose šalyse, nuo jų vis labiau atsiliekame.“
Nuo išsivysčiusių šalių vis dar atsiliekanti ir pastaraisiais metais agresyvėjanti Rusija savo ruožtu prieš porą metų iškėlė bylas sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos prokurorams ir teisėjams.
