Neretai 12 klasių baigę moksleiviai tampa tiesiog Užimtumo tarnybos klientais – bedarbiais. Ministerija viltis deda į Tūkstantmečio mokyklų reformą, visgi ekspertai jos vaisiais netiki.
Klaipėdos licėjaus mokiniai ir mokytojai šiandien pakylėti – gimnazijų reitinge jie ir vėl pirmieji. Valstybinius lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus pernai čia išlaikė visi dvyliktokai, o šimtukų derlius – net 40.
„Tikrai nėra stebuklingos lazdelės, reikia pasirinkti tinkamą ugdymo strategiją, turėti profesionalią pedagogų komandą ir kurti mokytis motyvuojančią aplinką mokykloje“, – sako Klaipėdos licėjaus direktorė Regina Kontautienė.
Prieš pereidami į licėjų dabartiniai vienuoliktokai patyrė, ką reiškia mokytis prastesnėse vidurinėse mokyklose. Tad gali palyginti.
„Mokiniai nėra motyvuoti, o čia, licėjuje, susirenka tik labiausiai motyvuoti mokiniai iš visos Klaipėdos. Manau, tas ir lemia gerą rezultatą. – Ką planuoji studijuoti? – Bioinžineriją“, – kalba vienuoliktokas Matas Tamašauskas.
„Labai daug laiko leidžiu prie mokslų, bet turiu ir laisvalaikio – sportuoju, su draugais susitinku. Nėra taip, kad kaip išprotėję mokomės tik prie knygų“, – sako vienuoliktokė Rugilė Vasiliauskaitė.
Gerų rezultatų receptus vardija ir pedagogai.
„Mokykla, mokytojai, mokinių šeimos. Esam viena didelė komanda. Tada ir rezultatas yra“, – tikina muzikos mokytoja Aušra Niparavičienė.
„Ar mokytojas motyvuotas gerai pravesti pamoką. Kaip jis domisi švietimo naujovėmis, ar noriai dalyvauja visuose procesuose, ar tiesiog ateina atidirbti“, – sako biologijos mokytoja Ingrida Rimkienė.
Šiaulių rajono Meškuičių gimnazija. Iš pernykščių vienuolikos abiturientų į valstybės finansuojamą vietą universitete įstojo vos vienas. Gimnazijų reitingo sąraše ši mokykla 352-a – vos kelinta nuo galo.
„Mokyklos tikslas nėra pasiekti, kad mokinys baigtų aukštąją mokyklą. Tikslas yra pasiekti, kad jis būtų doras žmogus, kad gautų žinias gyvenimui“, – sako Meškuičių gimnazijos direktorius Algirdas Kontrimas.
Tiesa, dvyliktokas Edas tikina, kad metais vyresni draugai gal pritingėjo krimsti mokslus. Jis pats turi siekių.
„Eit kur nors toliau mokytis – į universitetą, Karo akademiją ar policiją“, – sako abiturientas Edas.
O dalis abiturientų tiesiog keliauja į Užimtumo tarnybą – taip tikina mokyklų reitingų sudarytojai. Pasak jų, kokybės skirtumai tarp geriausių ir prasčiausių gimnazijų tiesiog bado akis.
„Skirtumai tarp mokyklų jau siekia 10–12 kartų. Tai yra žmonės, tai yra jų likimai“, – teigia „Reitingų“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pirmą kartą reitingų sudarytojai paskaičiavo ir kiek šimtukų per dešimtmetį gavo visų gimnazijų dvyliktokai. Maždaug 20 mokyklų šimtukų neregėjo visą dešimtmetį. Kai pusšimtis aukščiausiai sąraše esančių mokyklų per 10 metų susišlavė nuo šimto iki pusantro tūkstančio šimtukų.
„Yra ir regioninių mokyklų puikių, kuriose mokiniai gauna šimtus šimtukų per 10 metų. Jeigu yra motyvuotas išmokyti mokytojas, geras mokytojas, mokytojas iš didžiosios raidės, ten atsiranda ir šimtukininkų“, – sako „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Mokyklų vadovai visgi randa pasiteisinimų, kodėl rezultatai atrodo prasti.
„Jeigu valstybinį matematikos egzaminą laiko 4 mokiniai ir iš jų 2 neišlaiko, tai neigiamų rezultatų jau 50 proc“, – kalba A. Kontrimas.
„Nėra gamtoje vien tik nemotyvuotų vaikų. Visi nori pakilti aukščiau. Mes turim daug arti namų mokyklų, bet jos prastos, silpnos ir neparengia vaikų nei stojimams, nei gyvenimui“, – aiškina G. Sarafinas.
O jei už vaikus svarbiau įsisavinti valstybinius pinigus, dulkėmis kartais apauga net susipirkta brangi įranga. Tiesa, net ir regionuose stingant mokytojų, kai kurios gimnazijos sugeba rasti išeičių – jei labai nori.
„Jos ėmėsi pusiau nelegalių priemonių – jau dabar kviečiasi nuotoliniu būdu dėstyti universitetų 3 kurso matematikos studentus ar magistrantus“, – sako J. Kučinskaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padėties nedramatizuoja. Žada proveržį, tik ne visi juo tiki.
„Imamasi kompleksinių sprendimų. Visų pirma, labai svarbu ankstyvasis ugdymas, kad visi vaikai lankytų darželius, priešmokyklines grupes. Toliau mes turime programą Tūkstantmečio mokyklų, kurios bus didžiulis postūmis savivaldybėms“, – sako viceministras Ramūnas Skaudžius.
„Du trečdaliai savivaldybių ir mokyklų paslapčia sako – matėm ne vieną tokį projektą, reikia įsisavinti pinigus – įsisavinsim, popierius atkentės viską, surašysim, ką reikia, o realiai paimsim 2–3 mln. ir nusipirksim, ką mums reikia“, – kalba G. Sarafinas.
Tarp mokyklų, kurios nevykdo mokinių atrankos, pirmauja jau minėtas Klaipėdos licėjus, toliau seka Šiaulių Janonio, Kauno „Saulės“, Panevėžio Balčikonio, Vilniaus Gabijos gimnazijos. Tik po stojamųjų moksleivius priimančių gimnazijų viršūnėje – Vilniaus licėjus, Kauno technologijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“, Vilniaus Biržiškos ir Kauno Jėzuitų gimnazijos.
