Dabar jau gal sunku patikėti, tačiau lygiai prieš metus viena didžiausių lietuvių problemų buvo šviesoforų dešiniojo posūkio rodyklės. Ministerija jas uždraudė, savivaldybės iš anksto tam nepasiruošė, o rezultatas – didžiulės spūstys sankryžose.
Tiesa, po savaitės draudimas atšauktas, o tautiečius papiktino jau kitas skandalas – paaiškėjo, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias eilę metų leido nevalytas nuotekas.
Šis incidentas visuomenės akiratyje išbuvo visą sausį, tačiau pamažu svarbiausia tema tapo pasaulyje vis labiau plintantis nežinomas virusas, jau gavęs Covid-19 pavadinimą. Visi nujautė, kad neaplenks jis ir Lietuvos, kol galiausiai pirmasis pavojaus signalas nuaidi vasario pabaigoje Šiauliuose:
„Pirmą valandą gavom informaciją, kad nustatytas koronavirusas.“
Premjeras ir sveikatos apsaugos ministras tautiečius dar ramino, tačiau akivaizdu, kad gyvenimas greitai keisis.
Žmonėms tenka prisiminti taisyklingą rankų higieną. Visgi tautiečiai susitaikyti su nauja realybe neskuba, „Žalgirio“ arena dar pora savaičių renka pilnas sales.
Be apribojimų apsieina ir Kovo 11-osios minėjimai visoje Lietuvoje. Tiesa, jau kitą dieną Lietuva oficialiai pirmą kartą išgirsta žodį „karantinas“.
Valstiečiai uždraudžia prekybą ne maisto produktais, kavinės pirmą kartą maistą duoda tik išsinešti, atšaukiami renginiai, o jų organizatoriai nebežino, iš ko gyventi.
Prasideda sąmyšis – eilės prie dezinfekcinio skysčio. O ligos atvejų dar vos vienas kitas, visą pavasarį dienos susirgimų skaičius neperkopė šimto. Tačiau žmonės iš lentynų kažkodėl šluoja tualetinį popierių. Tvyro nežinia ne tik dėl reagentų, medikams trūksta ir respiratorių. Kaip jų nusipirkti, ieško ne tik valdžia, bet ir verslas, šalyje kyla paramos akcijų banga.
Balandį žmonės išgirsta premjero žinią – jeigu norime švęsti Kalėdas, per Velykas likime namie. Ateitis parodys, kad to neužteko, tačiau keliuose šventinį savaitgalį atsiranda kontrolės postai. Visgi – pavasaris, orai šyla, koronavirusas atsitraukia. Baltijos šalys atveria vidaus sienas.
Lietuva, Latvija ir Estija sukuria vadinamąjį „kelionių burbulą“, kuris tęsėsi iki rugsėjo. Gyvenimas išties tampa panašus į ankstesnįjį. Įvykiai ir problemos nebesusiję su pandemija.
Gegužės pabaigoje Lietuvą šokiruoja žmogžudystė – Mažeikių rajone vyras nušauna policijos pareigūną ir sužeidžia jo kolegę.
Po poros dienų, įtariant kyšininkavimą, pareigūnai sulaiko tuometį verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. Dar karštą birželį valdantieji ir Vilniaus meras Šimašius susipeša dėl Lukiškių aikštėje supilto laikino pliažo.
Valstiečiai reikalauja smėlį išvežti, tačiau paplūdimys išlieka iki vasaros pabaigos, o pati aikštė sulaukia įstatymo, kad čia reikia laikytis rimties. Kaip tai įgyvendinti, taip ir liko neaišku. O rugpjūčio viduryje į Lietuvą priversta bėgti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ją iki sienos atveža patys režimo smogikai. Po savaitės Cichanouskaja prabyla viešai.
O jau po poros dienų Lietuvos vardas nuskamba pasaulyje – Baltijos kelio dieną, paremdami baltarusius, lietuviai susikimba Laisvės kelyje.
Po mėnesio dviejų dienų vizito į Lietuvą atvyksta Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas. Nemažai dėmesio – irgi Baltarusijai.
Spalį koronavirusas vis primena apie save, infekcijų atvejų – jau šimtai. O kartu ateina ir Seimo rinkimai.
Žmonės ir neatsisako – dėl saugumo reikalavimų nutįsta eilės. Kas formuos valdžią, aišku jau po pirmojo turo – sėkmė lydi konservatorius, Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją.
Naujiesiems valdantiesiems derantis dėl postų ir ieškant kandidatų į ministrus savo pasirodymą surengia ir Ramūnas Karbauskis.
Lietuva turi naują Vyriausybę, kuri į posėdį susirenka tą patį vakarą ir šalis išgirsta neišvengiamą faktą:
„Apribojimai yra nustatyti šešioms savaitėms.“
Kol vyko rinkimai, susirgimų koronavirusu dienos skaičius perkopė tris tūkstančius, o mirčių – pasiekė ir beveik 80.
Naujųjų išvakarėse valdantieji priėmė daugiausia buvusios valdžios suformuotą biudžetą, kurį vainikuoja rekordinė valstybės skola. Kalėdine dovana tapo į Lietuvą atgabentos vakcinos nuo koronaviruso, visgi daug žmonių nepaiso ekspertų raginimų kuo rečiau kelti koją į lauką.
„Iš dalies buvo teisus ir Veryga, kai sakė – fatalizmas pradeda dominuoti. „Vis tiek visi persirgsim, ar taip, ar taip bus.“ Tai irgi tokie motyvai“, – sako politologė Jūratė Novagrockienė.
Visgi yra ir pozityvo – žmonės jau žino, kaip gyventi greta koronaviruso.
„Gavom labai daug pamokų, visi turėjo išmokti prisitaikyti, tiek ekonomika, tiek verslas, politika. Labai pasimatė visuomenės aktyvumas ir santykis su politika tam tikras“, – pasakoja J. Novagrockienė.
Ir politologė, ir kiti ekspertai pabrėžia, kad didžioji dalis problemų persikels ir kitiems metams, tačiau optimizmo jau kur kas daugiau.