Panevėžyje parkų ar daugiabučių kiemuose augančių medžių viršūnėse nukritus lapijai pasimato visa paukščių karalija. Tai daugiausiai nedidelių juodų miesto sparnuočių kovų lizdai. Tačiau netrukdomai jiems karaliauti, atrodo, atėjo galas. Miestas paskelbė karą ir griebęs pjūklus ėmė naikinti paukščių okupuotus plotus.
Prie Liepų alėjos daugiabučių į jaunimo parkelį atvaryta technika tam, kad pjovėjas be vargo galėtų pasiekti medžių viršūnėse susuktus lizdus. Šakos genimos dabar, kol paukščiai nespėjo sudėti perėjimui kiaušinių. Jei oro sąlygos nepasikeis, tokiu būdu planuojama išardyti ne vieną lizdą.
„20-30, kiek lizdų yra vienoj vietoj, jei po tris lizdus, prašau: 10 medžių ir 30 lizdų“, – sako darbuotojas Gintautas.
„Yra pavienių lizdų daugiabučių namų teritorijose, kurie susukti yra šviežiai, dabar jie yra iškeliami. O parskridę neradę lizdo, ieškos kitos vietos ir gal pasitrauks“, – pasakoja miesto ekologė Rūta Taučikienė.
Šiuo metų laiku lizdai visą dieną tušti, paukščiai, jei nereikia perėti, į lizdus parskrenda tik pernakvoti. Bet, atsipalaiduoti nevalia, sako Panevėžio gatvių darbininkai, genėti medžius su lizdais reikia itin kruopščiai, kitaip nepamatysi, kaip juodsparniai ims ir pergudraus:
„Vielos pagrindas, vielos. Tvirtina, tikriausiai, ir kitas šakas išpjaunam, kad jos nebegalėtų iš naujo pasidaryti.“
„Gal ir sutvirtina būna ir blizgučių, nu, paukštis toks, kuris, matyt, kas blizga, neša. Gudrus paukštis, kai tekę tuos lizdus naikinti, vieną kartą, pvz., kas buvo nukritę ar neišvežėm šakų kitą dieną, vėl susinešę toj pačioj vietoj kraunasi.“
Iš tiesų Aukštaitijos sostinės kova su varniniais miesto paukščiais trunka jau kone 20-metį. Kovoti su kovarniais mėgino ne vienas miesto vadovas ir politikas. Sumušti, beje, ir visi taktikos bei kovos būdai. Deja, jie taip ir nebuvo veiksmingi.
„Anksčiau kabindavom balionus, nu, bet tos varnos, kovai pripranta. Buvo patarimas pirkti sakalo iškamšų, apuokų irgi veiksminga, bet su laiku jos irgi pripranta. Paskutinis variantas liko ardyti, genėti medžius“, – teigia gyvosios gamtos inspektorius Alfredas Breivė.
„Net gaisrininkai kovodavo vandeniu liedavo draskydavo lizdus, balionus kabindavo, vaikščiodavo baidytojai su petardom ir nepadėjo. Nu, dabar pereita prie tų lizdų ardymo. Gal efektyvesnis būdas negu baidymas, nes gal nesusidės toje vietoj“, – kalbėjo darbų vadovas Vidmantas Jarašiūnas.
Tačiau miesto ekologė sako, kad net ir išpjausčius lizdus, miesto paukščiai neišnyks, naivu būtų tikėtis, kad jų neliks ir miesto parkuose. Nors ir dergia, gyventojams kelia triukšmą sparnuočiai labai svarbi gamtos dalis:
„Kai būdavo negenami medžiai, tai tikrai būdavo problema, lango jau nepraversi, vasarą ir anksti rytą 5 jau jos pradėdavo, bet čia daugiau kieme, karksėt ir toks garsas, toks garsas.“
„Žmonės neapsikenčia, tegu naikina.“
„Triukšmas, jos gi kai pradeda, žinot, ir gamtinius reikalus atlikt ir visokius, tai jos jau labai čia siutina.“
„Ypač vasarą, jos ir triedžia, ir šika, o rėkimas tas, ar poilsis tada bobutėm.“
„Jei yra tas paukštis, jis yra naudingas ir, jei išnaikinsim kovus, mus užpuls vabalai, lervos, karkvabaliai ir jų populiacijos bus žymiai daugiau. Tai tie paukščiai naikina tas rūšis“, – sako miesto ekologė Rūta Taučikienė.
Šiais metais Panevėžio savivaldybė genint šakas planuoja iškelti 70 lizdų. Kovoti su varnomis ir kovais miestams leidžiama kasmet nuo liepos 1-mos iki kovo.
