Dabartiniai kelio ženklai Lietuvoje primena sovietinius laikus – įsitikinęs Seimo narys Kęstutis Masiulis. Esą per trisdešimt metų kelio ženklai mažai tepasikeitė. O štai kitose Europos Sąjungos šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje kelio ženklų dizainas pastebimai skiriasi nuo lietuviško. Pasak Masiulio, nemažai skirtumų galima įžvelgti tarp lietuviškų ir vokiškų kelio ženklų.
Štai, pavyzdžiui, lietuviškame kelio ženkle, draudžiančiame traktorių eismą pavaizduotas esą sovietinis traktorius „Belarus” .Taip pat ženkle „krovininių automobilių eismas draudžiamas” pavaizduotas sovietinio tipo sunkvežimis. Kelio ženkle „pervaža be užtvaro“ traukinys, išmetantis dūmus per kaminą.
„Tai tie ženklai, jų dizainas pas mus yra išlikęs sovietinis. Rusiškas valstybinis standartas yra išlikęs Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, pas mus. Estijoje – ne, estai pasikeitė. Tyliai jie tai padarė, o mes tebeturime. Perkirtus sieną su Lenkija, jau kitokie ženklai“, – sako K. Masiulis.
Pasak parlamentaro, Lietuvos kelio ženklai turėtų būti tokie saviti kaip lenkiški. Štai Lietuvoje pirmumo kelio ženklas duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui žymimas raudonai apibrėžtu apverstu trikampiu. Jo linijos yra plonos. Tačiau pavažiavus į kaimyninę Lenkiją matyti, kaip iš tikrųjų skiriasi šis ženklas. Lenkai turi išskirtinį ženklo dizainą ir čia dominuoja geltona spalva.
Lenkijoje kelio ženklas, nurodantis šalutinį kelią, yra šiek tiek kitoks nei Lietuvoje. Visas ženklo fonas yra geltonas.
Tiesa, skiriasi ir kiti kelio ženklai, pavyzdžiui, žymintys ribotą greitį. Vizualiai šiek tiek didesni patys skaičiai ir ženklo apvadai.
Susisiekimo ministerija tikina, kad Lietuvos kelio ženklų dizainas ateina ne iš Rytų valstybių, o iš Jungtinių Tautų konvencijos, kur susitariama dėl kelio ženklų atvaizdavimo. Pasak Susisiekimo ministerijos, jau pavasarį Jungtinės Tautos turėtų apsispręsti dėl naujo kelių ženklų reglamentavimo ir jų suvienodinimo, todėl kai kurie ženklai gali keistis.
„Jau esame pasiruošę net dokumentus, kad įteisintume naują kelio ženklų reglamentavimą, galbūt eina kalba apie dizainą. Pasikeistų tam tikrų ženklų forma, atvaizdavimo, rodyklės bus kitokios, dviratininkai kitaip atrodys, galbūt storesnės linijos, turinys, forma išliks toks pats“, – pasakoja viceministras Vladislav Kondratovic.
Kalbinti gyventojai tvirtina, kad svarbiau ne kelio ženklų dizainas, o jų aiškumas. Kai kurie vairuotojai sako nesuprantantys, kam ženklus reikia keisti:
„Tam, kad kažkas pinigų pasidarytų už keitimą. O kam daugiau?“
„Man jie labai paprasti, aiškūs, kas iš tikrųjų ir svarbiausia kelyje, geras matomumas. Jie turėtų būti galbūt daugiau šviesą atspindintys kai kurie.“
„Neturėjimas, ką veikti. Visi ženklai pasaulyje yra vienodi ir viskas yra su jais gerai. Praktika rodo, kad jie veikiantys.“
„Reglamentacija ženklų ganėtinai aiški, kiek teko vairuoti, viskas yra aišku. Todėl man pačiam kaip vairuotojui problemų nesudaro jokių.“
Na, o Vilniaus rajone esančioje gamykloje gaminami kelio ženklai. Vidutiniškai per mėnesį jų čia pagaminama apie pusantro tūkstančio. Senieji, aplamdyti po avarijų kelio ženklai, pakeičiami naujais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros profesorius Virgaudas Puodžiukas tikina, kad dabartiniai kelio ženklai nėra sovietinis palikimas, todėl ir keisti jų būtinybės nėra.
„Tai nėra sovietinis. Tuo labiau, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija 2004 metais priėmė nutarimą, kad projektuojant kelius ir juos ženklinant, reikia vadovautis vokiečių normomis. Tai visi normatyvai kopijuojami iš Vokietijos“, – teigia profesorius V. Puodžiukas.
Parlamentaras Kęstutis Masiulis tikina, kad papildomų lėšų naujo dizaino kelio ženklams esą nereikės, mat ženklai būtų keičiami rekonstruojant kelią, nusidėvėjus ar pasikeitus eismo organizavimui. Ministerija taip pat tikina, jei kai kurie ženklai ir būtų keičiami, tai tik palaipsniui, o ne iš karto visi.
