Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus paleidžia sistemą, kuri atsitiktiniu būdu sudaro šauktinių sąrašą 2022 metams.
Į karo prievolininkų sąrašus įtraukta apie 54 tūkstančiai jaunuolių nuo 18 iki 24 metų, tačiau iš jų privalomąją karo tarnybą turės atlikti kiek daugiau nei 3800.
„Per pastaruosius metus šio tikslo pasiekti mums sutrukdė pandeminiai apribojimai, bet tikslas išlieka ir tikimės, kad 2022 ateisi į karo tarnybą 3800 jaunuolių“, – teigia krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūno Balčiūno, jaunuoliai nebus pašaukti visi vieną dieną – tarnybą jie atliks metų eigoje.
„Šaukiamųjų sąrašas didesnis nei 50 tūkstančių. Kurie atitinka įstatymų nuostatas nuo 18 iki 24 metų, ir taip pat pateko ir vyresni karo prievolininkai iki 26 metų, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų, ir jie studijas baigę. Dėl to pateko iškart po studijų vieną kartą sudarant sąrašus“, – sako karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Į sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai, tačiau skirtingai nei kiti, patekę į šauktinių sąrašą studentai galės apsispręsti – sustabdyti studijas 9 mėnesiams ir atlikti karo tarnybą, arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Nepasirinkusiems nei vieno iš variantų, jie gali būti pašaukti į tarnybą iki kol jiems sukaks 26 metai. Paklausėme besimokančių jaunuolių, kaip elgtųsi pamatę savo pavardę šiame sąraše? Štai, ką jie sako:
„Praeitais metais pamačiau, bet vis dėlto mokslai buvo prioritetas.“
„Aš studijų tikrai nestabdyčiau, nes man tai yra prioritetas, tai ką aš noriu daryti, tai dėl to neiškeisčiau.“
„Taip, dalyvaučiau.“
„–Ar stabdytumėt studijas ar lauktumėt kol pabaigsit? –Laukčiau kol pabaigsiu tikrai.“
„Man tai prioritetai, aš tiesiog noriu šitą laikotarpį išnaudoti mokslams ir turiu kitokius prioritetus gyvenime.“
„Studijas tęsčiau, bet visą laiką į kariuomenę kažkaip žiūrėjau į dalyką, kuri norėčiau padaryt, tai manau gal po studijų kaip savanoris nueičiau.“
„Studijų nestabdyčiau, bet jei nesimokyčiau, manau, visai norėčiau išbandyt.“
Skaičiuojama, kad 90 proc. jaunuolių į privalomąją karo tarnybą ateina savo noru, likę – šaukiami privalomai.
„Susiduriame su iššūkiais, jie išlieka tie patys – jaunuolių sveikata, neatvykimas, neatsiliepimas į šaukimą, tarnybos atidėjimas, bet vis dėl to skatinčiau nevengti tarnybos atlikimo, visgi tai konstitucinė pareiga, ir taip jaunuoliai prisideda prie valstybės gynybos ir stiprinimo“, – teigia Ž. Tomkus.
Anot Karo prievolės tarnybos direktoriaus, skaičiuojama, kad praėjusiais metais už neatvykimą tarnauti pagal privalomąją prievolę administracines bausmes gavo apie 10 tūkstančių šauktinių.
„Bet į tą skaičių patenka ne tik šauktiniai, kurie buvo praeitų metų sąrašuose, nes procesas užtrunka gana ilgai, iki 2 metų, tai tarp tų nubaustų, kuriems buvo taikytos administracinio nusižengimo nuostatos, galėjo būti ir tie, kurie procedūras pradėjo ir 2020 metais“, – aiškina karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Priežastys, kodėl neatvyksta tarnauti, pačios įvairiausios.
„Pamiršo, nepasižiūrėjo, neatvykau, kartais sugalvoja įvairiausių priežasčių, kad reikėjo kažkur išvykti, bet pamiršau paskambinti ir taip toliau, tai tų priežasčių būna įvairių, būna ir rimtų, žmogus suserga, bet tada turi pristatyti atitinkamus dokumentus“, – sako A. Balčiūnas.
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekusieji: tiek vaikinai, tiek merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau gali teikti prašymus savo noru atlikti karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžią ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Gerai atlikę tarnybą savo noru šauktiniai galės gauti 3200 eurų išmoką.
