Kol vienoms įmonėms dėl karantino teko atsisveikinti su dalimi darbuotojų, kitose atvirkščiai – rankų prireikė daug daugiau nei įprastai. Štai internetinės maisto prekių parduotuvės darbuotojai pluša, kaip įmanydami, tam, kad gyventojams atvežtų jų užsakytus produktus.
Pasak įmonės vadovo, per karantiną jie priėmė daugiau nei 400-tus naujų darbuotojų – tad jų skaičius įmonėje padvigubėjo. Dar kita dalis darbuotojų įmonėje įdarbinti laikinai, o po karantino greičiausiai grįš į savo ankstesnes darbovietes, kai jos veiklą atnaujins.
„Tos įmonės susidūrė su sunkumais. Tai iš įvairiausių sričių – transporto, kavinės, restoranai, kita mažmeninė prekyba, kuri buvo pristabdyta karantino metu, tai mes ne tik aptarnavome savo klientus prie namų, namuose, kurie norėjo likti, bet dar ir padėjome kitiems verslams, kuriems buvo sunku, ir žmonėms, kurie neteko darbo“, – sako „Barbora.lt“ vadovas Andrius Mikalauskas.
O darbo Lietuvoje neturi daugiau nei 190 tūkstančių žmonių. Iki karantino nedarbo lygis Lietuvoje siekė 9,3 procento, o gegužės 4-ąją pasiekė 11,5 procento.
Tad nuo karantino pradžios Lietuvoje bedarbių padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau tam tikrose srityse karantino metu pastebėtas ir didžiulis darbuotojų poreikis. Jas darbo skelbimų portalo atstovė skirsto į tris kategorijas.
„Viena iš jų, aišku, yra savanoriški darbo pasiūlymai. Tai yra visokie medicinos darbuotojai arba pagalbininkai įvairūs. Antra kategorija yra internetinė prekyba. Iš esmės nuo portalų administratorių iki portalų programuotojų, čia tokia galbūt kategorija. Ir trečioji, aišku, sandėliavimas. Tai yra prekių surinkimas, prekių pridavimas, logistika“, – pasakoja cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Tiesa, sušvelninus karantiną ėmė daugėti ir darbo pasiūlymų, nors žmonių į naujus darbus priimama mažiau nei atleidžiama.
„Vien praėjusią savaitę darbdaviai registravo 4 tūkstančius laisvų darbo vietų. Jeigu palygintume su prieš tai buvusia savaite, nuo balandžio 20-is iki balandžio 26-os, tai laisvų darbo vietų padaugėjo beveik du kartus. Tai reiškia, kad darbo rinkoje situacija, kaip ir minėjau, po truputėlį stabilizuojasi“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Sušvelninus karantiną teigiamus pokyčius pastebėjo ir darbo skelbimų portalai.
„Stipriai padaugėjo darbo skelbimų. Įmonės pačios kreipiasi tiesiogiai, rašo, klausia. Taip pat kandidatų sakyčiau kažkur net apie 40 procentų išaugo lyginant su karantininėmis savaitėmis. Mes jau artėjame kandidatų prasme prie tų skaičių, kurie buvo prieš karantiną“, – kalbėjo R. Tatarėlytė.
Vyriausybei palaipsniui vis atlaisvinant karantino vadžias, specialistai jau ima ir prognozuoti, kokių profesijų darbuotojai turi daug daugiau šansų artimiausiu metu susirasti darbą.
„Tai bus tie patys turizmo ir maitinimo sektoriai, priklausomai, aišku, nuo to, ar labai greitai atsidarys tos pozicijos. Kita dalis, kur mes matome suaktyvėjimą, tai yra elektroninių parduotuvių gamyba iš principo, nes labai daug įmonių, parduotuvių tiesiog neturėjo elektroninės prekybos, ji buvo labai greitai išvystyta, tai tikėtina, kad atsiras poreikis tų darbuotojų, kurie palaikys visą tą sistemą“, – sako R. Tatarėlytė.
„Vėlgi pagalbiniai darbininkai, prasideda sezoniniai darbai. Tai atsiranda darbo vietų ir pasiūlymų žemės ūkio srityje. Taip pat po truputėlį paslaugų srityje, kurjerio paslaugos, maisto išvežiojimo paslaugos. Taip pat prekybos centrai, kurie didina internetinės prekybos apimtis registruoja laisvas darbo vietas“, – pasakoja I. Balnanosienė.
Darbdaviai ir įdarbinimo specialistai prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje didės ir karantinui pasibaigus, nes verslai nespės greitai atsigauti po patirtų smūgių. Pasak Užimtumo tarnybos, tikimybė, kad iki metų pabaigos Lietuvoje nedarbo lygis sumažės iki 10-ies procentų, kone neįmanoma.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2020-aisiais Lietuvoje nedarbo lygis gali pakilti iki 12,5 procento.
