Mat dėl sauso oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo kone visuose didesniuose šalies miestuose. Tiesa, ji didesnė ir kaimuose, mat žmonės vėl prisiminė žiaurų įprotį deginti pernykštę žolę. Ugniagesiai sako šiemet pažeidėjai kaip niekada ankstyvi. Dėl kritulių stokos ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose specialistai fiksuoja didesnę oro taršą.
„Skaičiai rodo padidėjusį kietųjų dalelių, ypač kai yra du su puse koncentracijų padidėjimą. Ir jos viršija ribines vertes. Penkiasdešimt gramų kubiniam metre, tai va mes tai mes septyniasdešimt praeitą parą, šešiasdešimt, tai va tokie skaičiai“, – teigia aplinkos apsaugos agentūros atstovas Sergejus Konkovas.
Taršą lėmė virš Europos įsivyravęs anticiklonas, sudarydamas nepalankias teršalų sklaidai sąlygas. Aplinkosaugininkai sako išeitys yra kelios, arba sulaukti lietaus, arba laistyti gatves. Lietaus nėra, tad nuo ryto Vilniuje zuja gatves vandeniu purškiančios mašinos. Užterštumas ryte fiksuotas ne tik Vilniuje, bet ir apie sostinę, Kauną ir Klaipėdą.
Teršia, kaip aiškina specialistas, ne tik dūmai iš kaminų, ar transportas. Žmonės vienas per kitą dalijasi, vaizdo įrašais, kaip tvarkytojų mašinos ne tik plauna gatves, bet ir kelia dulkes jas šluodamos. Nuo taršos kenčia ne tik didieji miestai. Lengviau atsikvėpti negali ir kaimai ar miesteliai. Mat pastarosiomis dienomis aktyvėja žolės degintojai. Jonavos pakrašty yra du hektarai išdegusios žolės ir dūmų tvaikas. Vietiniai neabejoja, žolė pati neužsidegė:
„Negaliu tvirtinti tiksliai. — O kam tą žolę degina? — Pjaut nereikia, čia jau tiksliai.“
„Mums čia buvo baisu, nes kaip garažai yra, kad nepersiduotų ant garažų, nes smaluoti stogai. Kaip užsidegtų tai ką žinai.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas pasakoja, kad žolės degintojai šiemet kaip niekada ankstyvi. Nuo metų pradžios ugniagesiams teko gesinti net tris šimtus gaisrų. Vien vakar ugniagesiai degančią žolę gesino trisdešimt kartų. O dėl deginamos žolės oro tarša gali padidėti dešimt kartų ir daugiau. Suklusti ir mesti blogą įprotį deginti žolę turi Vilniaus pašonėje gyvenantys žmonės.
„Lietuvos mastu, kalbant apie deginamą žolę, tai daugiausia gaisrų Vilniaus apskrityje. Apie Vilnių praktiškai keturiasdešimt procentų visos šalies atvirų teritorijų gaisrų“, – teigia departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Toliau rikiuojasi Kaunas, tvarkingiausiai žmonės gyvena apie Marijampolę ir Tauragę, žolė ten liepsnoja rečiausiai. Mat apleistų laukų beveik nėra. Baudos už deginamą žolę siekia nuo 30 iki 350 eurų. Pernai sučiupta ir nubausta trisdešimt degintojų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ramina, oro tarša padidėjusi, bet visai namie nereikia užsidaryti.
„Jau būnant lauke reikėtų atsižvelgti į ten kur mes būnam, ir nereikėtų būti, kur matomi taršos šaltiniai. Prie gatvės pavyzdžiui, ar prie kažkokios įmonės, kur matome dūmus“, – kalba centro atstovė Irena Taraškevičienė.
Atsižvelgti į aplinkosaugininkų pranešimus turėtų tie, kas turi lėtinių sveikatos bėdų – astmą ar kitas kvėpavimo ligas, taip pat besilaukiančios ar mažus vaikus auginančios moterys. Jiems pasivaikščiojimus gatvėje reikėtų keisti į ėjimą pamiške. Sinoptikai kol kas gerų žinių dėl lietaus, kuris pagerintų oro kokybę, artimiausiomis dienomis – neturi.
„Bus saulėta, naktį giedra, sausa, ir gana šalta. Lietaus tikimybė nedidelė, bent jau žymesnio lietaus, tikimybė labai maža. Vienas anticiklonas atsitrauks, o kitas dar nepriartės, mūsų kraštas paklius į santykinai žemesnio slėgio lauką, padaugės debesų tiek naktį tiek dieną, na ir Žemaitijoje, ten šiauriniuose rajonuose kur ne kur gali būti tokių šiokių krituliukų, labai nedidelių“, – teigia sinoptikė Teresė Kaunienė.
Tad kol kas oro taršą sklaidys nebent vėjas.
